Struvės geodezinis lankas yra vienas iš tų paslaptingų ir fantastiškų išradimų, kurie nenustoja stebinti žmogaus proto galia. Kai supranti šio projekto genialumą ir mastą, tiesiogine prasme gniaužia kvapą. Nenuostabu, kad Duga buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Tačiau kai kurie pastatai stovi eilėse ilgus metus, kad ten patektų.
Struvės geodezinis lankas. Ir kas tiksliai yra?
Girdėdami mūsų pagirias giesmes, tikriausiai susimąstėte: „Hmm, geodezinis Struvės lankas: kas tai?“. Aiškiname ant pirštų.
Struvės geodezinis lankas yra 265 objektų linija. Kiekvienas iš jų yra kubas, kurio kraštas yra du metrai. Panašios konstrukcijos įrengiamos tam tikrais atstumais viena nuo kitos, o bendras lanko ilgis yra apie 2820 kilometrų.
Kodėl ji buvo sukurta? Pagrindinis tikslas – ištirti planetą, jos formą ir parametrus. Lankas buvo realizuotas pagal Vokietijoje gimusio rusų astronomo Vasilijaus Jakovlevičiaus Struvės idėjas. Jis daug prisidėjo prie vietinio astronomijos mokslo plėtros, jo darbai studijuojami universitetuose iršiai dienai. Pagrindinė mokslininko veikla krito į XIX amžių: ar įsivaizduojate, kokį indėlį į mokslą tuomet turėjo geodezinis Struvės lankas?
Mokslo koncepcija
Kaip visi žinome iš astronomijos ir istorijos pamokų, iš pradžių buvo manoma, kad žemė yra sferinė. Ir tik tada mokslininkai padarė teorines prielaidas, kad jūs ir aš iš tikrųjų gyvename ant elipsės. Siekiant tai patvirtinti, buvo planuojama sukurti geodezinį Struvės lanką.
Jei žemėlapyje pažymėsite visas lanko objektų vietas, pamatysite mažų trikampių grandinę. Objektai buvo išdėstyti kryptimi iš šiaurės į pietus, palei 25-ąjį dienovidinį. 13 atskaitos taškų – mini centrų, kurių pagalba buvo nustatyta ilguma ir platuma.
Kiekvienas objektas buvo specialiai pažymėtas. Atskiros simbolikos nebuvo. Uolose buvo išgraužtos žymės, statomos piramidės ir iš kryžių padarytos įpjovos.
Struvės lankas vis dar eina per kelias Europos šalis: Rusiją, B altarusiją, Ukrainą, Švediją, Norvegiją, Suomiją, Estiją, Latviją, Moldovą ir Lietuvą. Darbai neprarado savo aktualumo 40 metų: visą tą laiką Rusijos observatorijų mokslininkai rinko duomenis, juos analizavo ir padarė atradimus.
Ar tai tikrai svarbu?
O ką iš principo mums davė geodezinio Struvės lanko sukūrimas? Neįmanoma pervertinti indėlio į astronomijos ir geografijos mokslo raidą. Struvės komandos surinktais duomenimis mokslininkai iš viso pasaulio naudojasi daugiau nei šimtą metų. Pavyzdžiui, dėl gautos informacijos Struvei pavyko kuo labiau priartėti prie tikrojo Žemės dydžio skaičiavimo.
Taip pat gautų duomenų pagrindu sukurta daug žemėlapių, patobulinta navigacijos sistema. Tai taip pat prisidėjo prie įvairių šalių mokslininkų bendravimo.
UNESCO pasaulio paveldas
Suvokę šio projekto reikšmę suomiai pasiūlė Dugai suteikti UNESCO pasaulio paveldo objekto statusą. Nuo to laiko buvo pradėti nustatyti visi pirminiame Struvės plane numatyti punktai. Deja, daugelis jų nugrimzdo į užmarštį. Kalbant apie Struvės geodezinį lanką Rusijoje, nuotraukose galima rasti tik du likusius objektus. Jie yra Goglando saloje, esančioje Sankt Peterburge.
Iš viso buvo išsaugoti apie 34 originalaus lanko objektai. Dauguma jų yra Norvegijos ir B altarusijos teritorijose. Tačiau šių objektų tyrimo darbai tebevyksta. Pavyzdžiui, dar mažai žinome apie Rusijos ir Ukrainos teritorijoje esančią Dugos dalį.
Kitas. Rodmenys, paimti iš Struvės lanko, laikui bėgant buvo patikrinti naudojant naujausias technologijas. Visų pirma, vėlesni duomenys buvo lyginami su duomenimis iš palydovų. Visų mokslininkų nuostabai paaiškėjo, kad gautų duomenų neatitikimas yra minimalus. Spėkit kiek? Tik 2 centimetrai. Tuo metu tai buvo negirdėtas proveržis!
Kuriame visą pasaulį
Be to, pagal to meto standartus šis tyrimas galėtų būti laikomas didžiausiupasaulis. Pakylos buvo įrengtos keliose Europos šalyse, o prie statinio statybos prisidėjo kelių valstybių valdovai.
Pavyzdžiui, didelę darbo dalį finansavo Rusijos imperatoriai: Aleksandras I ir Nikolajus I. Tačiau likusieji neliko nuošalyje. Atliekant darbus Švedijos ir Norvegijos teritorijose, aktyviai dalyvavo ne tik rusai, bet ir vietos mokslininkai. O leidimą atlikti tyrimus asmeniškai išdavė Švedijos ir Norvegijos karalius Oskaras I.
Žymių mokslininkų darbai
Statant lanką, dalyvavo žymiausi mokslininkai, kuriuos buvo galima rasti tik Rusijos platybėse. Pavyzdžiui, žinomas kartografas Iosifas Khodzko asmeniškai vadovavo darbams, kurie buvo skirti sujungti kelias lanko dalis. Visų pirma jis atvėrė kelią Lietuvos segmentui susieti su lyviškuoju. Ir jis dirbo kartu su pačiu kūrėju: Vasilijumi Struve.
Beje, pažymėtina, kad, nors darbas buvo visiškai inicijuotas rusų mokslininkų, pati Rusija nelabai ką gavo. Jos teritorijoje buvo tik du objektai. Ir jie buvo patalpinti ne žemyne, o saloje. Nepaisant to, jie yra gerai išsilaikę iki mūsų laikų ir, jei norite, galite tikėtis ekskursijos.
Tačiau Moldovai pasisekė mažiau. Jos teritorijoje įrengti net 27 matavimo taškai. Tačiau iki šiol išliko tik vienas. Nors Moldovos teritorija nebuvo per daug nuodugniai ištyrinėta, todėl ji yra puikitikimybė, kad laikui bėgant bus galima atkurti kitus garsiojo lanko objektus.
Šiuolaikiniai paminklai
Laimei, Struvės lankas sulaukė pripažinimo tiek tarp mokslo elito, tiek tarp plačiosios visuomenės. Ką tai reiškia? Pavyzdžiui, geodezinis Struvės lankas B altarusijoje jau seniai buvo populiarus turistų traukos objektas.
Ji netgi turi specialų paminklą, kuriame kruopščiai išgraviruota, kad tai vienas iš UNESCO pasaulio paveldo objektų. Beje, šis konkretus dizainas buvo įtrauktas į sąrašą tik 2005 m. Paminklą vainikuoja didelis rutulys, kurio skersmuo – pusantro metro. Ant rutulio (tiksliau, elipsės), kuris simbolizuoja mūsų planetą, matosi punktyrinės B altarusijos sienos.
Taigi. Struvės geodezinis lankas B altarusijoje nuotraukoje dažniausiai atrodo taip: rutulys ant stačiakampio pjedestalo. Nors iš tikrųjų tai dvi didelės stačiakampės plokštės, įk altos į žemę. Iš viršaus jie yra sujungti trimis durtuvais, sudarydami trikampį. Tiesą sakant, ten nėra daug ką pamatyti, tačiau turistai reguliariai vežami į garsiąją vietą.
Atmintis amžinai
Dar vienas patvirtinimas, kaip B altarusija didžiuojasi šiuo objektu, yra monetos. 2006 m., praėjus metams po įtraukimo į UNESCO sąrašą, Nacionalinis bankas išleido progines monetas, kuriose pavaizduotas kamuolys iš Dugos. Sidabrinės kopijos kainuoja 20 rublių (apie 8,5 euro), o varinės – 1 rublį (apie 0,4 euro). Šios monetosjau seniai atrado savo vietą numizmatų kolekcijose, todėl su jais susipažinti nėra taip paprasta.
Kažkas panašaus nutiko ir Lietuvoje. 2015 metais tokiu būdu išleistos sidabrinės monetos, skirtos Struvės lankui. Vienos monetos kaina buvo 20 eurų. Įsigyti buvo galima tik šalies centrinio banko padalinyje, o dabar irgi geriau ieškoti pas kolekcininkus.
