Paanajärvi nacionalinis parkas: istorija ir nuotraukos

2024 Autorius: Harold Hamphrey | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2023-12-17 10:18

Paanajärvi nacionalinis parkas yra Karelijos šiaurės vakaruose, Louhsky rajone. Jis gavo pavadinimą dėl giliai švaraus ežero, esančio uolų lūžiuose.

Šis parkas yra kalnuotoje Karelijos dalyje, vadinamoje Fennoskandija, netoli Maanselkos kalnagūbrio. Tai nacionalinės reikšmės saugoma gamtos teritorija. O kadangi parkas yra netoli pačios Suomijos, jam galioja pasienio zonos režimas. Šalia yra panaši kaimyninės šalies gamtos apsaugos zona – „Oulanka“.

Paanajärvi nacionalinis parkas: kaip ten patekti ir kada eiti

Geležinkelių transportas šiose vietose vyksta tik iki Louhi stoties. Toliau iki paties parko buvo nutiestas tik gana nulaužtas gruntinis kelias. Keliauti teks autostopu arba nuosavu transportu. Tačiau pastaruoju atveju turistams patariama eiti per Kalevalą. Kelias ten yrageresnės būklės ir sugaišite mažiau laiko nei iš Louhi, nes kelio sąlygos ten tokios, kad negalėsite judėti daugiau nei 40 kilometrų per valandą greičiu.

Atstumas tarp Kalevalos ir gamtos apsaugos zonos yra apie 160 km. Parką galite aplankyti ištisus metus. Tačiau oras čia labai permainingas. Vasarą dažnai lyja ir daug uodų, todėl reikia atsižvelgti į šiuos niuansus.

Istorija

Paanajärvi yra nacionalinis parkas Karelijoje, kurio teritorija buvo apgyvendinta prieš septynis tūkstančius metų. Čia buvo aptiktos senovės žmonių vietos nuo akmens iki geležies amžiaus, taip pat jų įrankiai ir keramika. Viduramžiais šios žemės priklausė Veliky Novgorodui. Ivanui III užėmus pastarąjį, jie pasitraukė į Švediją.

XVIII amžiuje šioje teritorijoje pradėjo kurtis suomiai. Tačiau čia gyveno nedaug žmonių. O nuo XIX amžiaus žemės aplink Paanajärvi ežerą pakaitomis praeidavo arba Rusiją, arba Suomiją. Nuo praėjusio amžiaus 90-ųjų čia buvo pradėta vykdyti pramoninė medienos ruoša ir plaukimas plaustais, tačiau tada šių vietų grožis paskatino vietos valdžią atidaryti turizmo centrą.

Suomijai atgavus nepriklausomybę, teritorija pirmiausia atiteko jai, o po Antrojo pasaulinio karo grįžo prie Rusijos sienų (kaip SSRS dalis). Nacionalinis parkas čia buvo suformuotas 1992 metų gegužę. Nuo tada jis naudojamas ne tik kraštovaizdžio, floros ir faunos apsaugai, bet ir turizmo, poilsio bei edukaciniais tikslais.

Aprašymas

Paanajärvi nacionalinio parko plotas yra šimtas tūkstančių hektarų. Šiose žemėse gyvenviečių nėra. Draustiniui skirta 20 tūkst. hektarų, turizmo reikmėms – 6 tūkstančiai hektarų.

Šilčiausias laikas čia – liepos mėnuo, kai vidutinė temperatūra pakyla iki +15 laipsnių. O šalčiausia iš visų vasarį, kai nukrenta iki –13°C. Sniego, kaip taisyklė, čia iškrenta pakankamai, dažnai daugiau nei metro aukščio. Be to, žiemą čia stebima graži šiaurės pašvaistė, o vasarą saulė nešviečia tik dvi tris valandas per dieną.

Parkas pasižymi išskirtinai vaizdingu kraštovaizdžiu. Jame yra visko – tarpeklių, ežerų, kalnų, upių ir krioklių. Miškai labai tankūs ir beveik neapdoroti. Iš viso parke yra apie 120 ežerų. Tačiau ne visur yra atvira turistams.

Atrakcionai

Paanajärvi nacionalinis parkas gali pasigirti aukščiausiais Karelijos kalnais. Tai Lunas, Kivakka, Mäntyutunturi ir Nuorunen. Jų aukštis apie pusę kilometro. Jų šlaitai labai statūs, ant jų yra toks įdomus reiškinys kaip „kabančios pelkės“.

Čia yra daugiau nei šešiasdešimt gamtos paminklų, kurie yra lankytini objektai, įskaitant pasaulinės svarbos objektus. Tai Päinur kalnai, Ruskeakallio uola, Olangos upės baseinas ir pats Paanajärvi ežeras kartu su to paties pavadinimo k altu.

Šio rezervuaro gylis yra 128 metrai. Jis yra apsuptas kalnų, todėl turi specifinį mikroklimatą. Ežeras yra vienas giliausių tokio tipo rezervuarų. Jis taip pat išskirtinis savo švara. Ir jovanduo labai prisotintas deguonimi. Aukšti kriokliai su daugybe laiptelių, keistos raudonos uolos, senovės samių šventovės – visa tai gali pamatyti parko lankytojai.

Ypatingo grožio yra šešiasdešimties metrų Ruskeakallio uola, taip pat 12 metrų aukščio ir 100 metrų ilgio kaskadinis Kivakkakoski krioklys, kuris liko žmonių neužkariautas – juo niekas negalėjo plaukti ar plaukioti plaustais. Turistus vilioja ir šventieji samių akmenys – vadinamieji seidai. Senovės tautos juos laikė „galios vieta“. Anot jų, ten gyveno dvasios, ežerų, upių ir kalnų savininkai.

Ekskursijos

Jei norite pakeliauti į vietines lankytinas vietas, pirmiausia užsiregistruokite Paanajärvi lankytojų centre. Nacionaliniame parke dažnai gausu keliautojų, todėl geriausia užsisakyti iš anksto.

Lankytojų centras yra gretimame Pyaozerskoje kaime. Jis pastatytas 2002 metais Europos Sąjungos lėšomis. Šis centras labai gražus, patogus, tikslingas ir funkcionalus. Kai jis atidarė gerą viešbutį su pirtimi, įtraukta į nakvynę. Norint užsiregistruoti ir gauti žvejybos licenciją, reikalingas pasas.

Ekskursijos parke vyksta vasarą ir žiemą. Š altuoju metų laiku labai populiarūs turai sniego motociklais. Parke įrengti specialiai automobiliams skirti keliai, įrengti pėsčiųjų takai su pėsčiųjų tilteliais ir turėklais pavojingose vietose. Turistai dažniausiai leidžiasi palei Olangos upę, prie Kivakkakoski ir Myantyukoski krioklių, į kalnusKivakkatunturi ir Nuorunen.

Iš gyvūnų čia galite sutikti briedžių, gulbių, voverių ir kiškių. Beje, yra specialiai įrengti „gamtos takai“, kuriuose yra informacinės lentelės apie vietinę florą ir fauną.

Kivakka kalnas itin mėgstamas keliautojų, nes yra Karelijai nebūdingas atskiras ir nuo jo atsiveria viso parko vaizdai. Kai kuriems turistams tai netgi kelia asociacijas su Fudžijama. Jos viršuje buvo šventykla, bet dabar ant jos yra pastatytas stačiatikių kryžius.

Pramogos

Parke galite žvejoti, bet ne visose vietose, o tik tam skirtose Olangos upės vietose. Laimikis dažniausiai būna geras. Paanajärvi ežero pakrantėje yra smėlio paplūdimių, kuriuose dėl ypatingo mikroklimato net antroje liepos pusėje galima maudytis. Bet jei norite atvykti į Paanajärvi nacionalinį parką su šunimi, tai, deja, neleidžiama. Į šią saugomą teritoriją draudžiama įsinešti naminius gyvūnus, nes tai gali būti pavojinga tiek jiems, tiek laukiniams miškų gyventojams.

Aplink ežerą plaukia pramoginis laivas „Onanga“, kuriuo plaukioja turistai. Parke taip pat dažnai vyksta įvairūs aplinkosaugos festivaliai, samių kultūros dienos, edukaciniai seminarai.

Kur gyventi

Paanajärvi nacionalinis parkas siūlo apgyvendinimą turistams, norintiems čia praleisti kelias dienas. Tai mediniai namai ir kempingas. Būsto kaina priklauso nuoar nakvosite palapinėje ir mokėsite tik už vietą, ar apsigyvensite namelyje. Netoli paties ežero stovi namai „Float“, „Paanajärvi“ir „Skazka“. Prie Olangos upės yra dar keli nameliai. Kai kurie iš jų yra pakeliui į ežerą. Prie kotedžų yra vietų palapinėms.

Namai be patogumų, tai tik mediniai nameliai su gultais, čiužiniais, pagalvėmis ir krosnelėmis. Lankytojų centre suteikiama švari patalynė. Prie pastatų yra vieta laužui, yra malkos kūrenimui, katilai, o kai kuriuose nameliuose yra net pirtis. Stovyklavietėse yra tualetai, vanduo, mediniai stalai, šiukšliadėžės.

Paanajärvi nacionalinio parko apžvalgos

Turistai keliones į šią saugomą teritoriją apibūdina kaip pasakiškas. Juk gamta čia neįprasta savo grožiu net Karelijai. Be to, tai puiki vieta atsipalaiduoti tiek su šeima, tiek su kompanija.

Kaip pastebi keliautojai, stovyklavietės ir nameliai yra labai gerai prižiūrimi, nors ir paprasti. Elektros nėra, bet galima išsinuomoti generatorių. Pirties buvimas yra puiki premija žygio metu. Tai puikus maršrutas mėgstantiems gamtą ir žvejybą.

Ir kokias galimybes nuostabioms nuotraukoms suteikia Paanajärvi nacionalinis parkas! Nuostabių uolų, krioklių ir nuostabių vaizdų iš kalnų nuotraukas išsaugosite ilgai. Nenuostabu, kad šios vietos vadinamos Karelijos Šveicarija. Parke daug turistų ne tik iš Rusijos, bet ir iš Europos šalių.