Maždaug prieš 640 000 metų, kai Šiaurės Amerikos žemyną sukrėtė ugnikalnių išsiveržimai ir žemės drebėjimai, šalia Uolinių kalnų atsirado milžiniškas krateris, kurio bendras plotas siekė 2000 km². Laikui bėgant ji virto plynaukšte, kurioje šiandien burbuliuoja burbuliuojanti masė, iš po žemių trykšta fumaroliai, geizeriai, purvo fontanai, karštosios versmės. Taip atsirado Jeloustouno parkas, kurio nuotrauka pateikiama šiame straipsnyje.
Šiek tiek istorijos
Sklido legenda, kad prieš 200 metų medžiotojas kirto Uolinius kalnus ieškodamas grobio ir atvyko į Jeloustouno plokščiakalnį. Dabar tik jis suprato indėnų pasakojimus apie „dūmų ir vandens šalį“, tik dabar jomis patikėjo. Jam atsivėręs paveikslas sukėlė jame prietaringą baimę. Kanjonai, užpildyti sustingusia lava, uolos, putojančios obsidianu, suakmenėję miškai kartu su vandeniu, burbuliuojančiu ugnikalnių krateriuose, taip pat putojančios garų srovės.iš plyšių. Virš šio kito pasaulio tvyrojo supuvusių kiaušinių kvapas – savotiškas sieros vandenilio „aromatas“. Ateityje jonažolės pasakojimas apie šią nuostabią ir keistą vietovę sukėlė aplinkinių pašaipą ir nepasitikėjimą. Kaip tai gali būti Dievo sukurtame pasaulyje? Ir jei taip, kur yra Jeloustouno parkas?
Tik po 50 metų mokslinių ekspedicijų ataskaitos gali patvirtinti šio neatpažinto liudininko pasakojimus. Po to tokio nuostabaus kraštovaizdžio teritorijoje, esančioje trijų valstijų: Montanos, Aidaho ir Vajomingo žemėse, JAV Kongresas 1872 m. įkūrė pirmąjį pasaulyje nacionalinį parką, kuris buvo pavadintas Jeloustouno nacionaliniu parku, o tai reiškia "geltona". akmuo". Taip Amerikoje prasidėjo gamtosaugos etikos raida, taip pat laukinių zonų išsaugojimas. Šiandien visi gali ne tik žemėlapyje rasti Jeloustouno parką, bet ir jį aplankyti. 1976 metais šiai vietai suteiktas biosferos rezervato statusas. Po dvejų metų jis buvo įtrauktas į UNESCO sąrašą.
Aprašymas
Penki keliai veda į Jeloustouno nacionalinį parką, kuris yra kvadrato formos ir į jį galite patekti iš bet kurios pasaulio vietos.
Šiaurėje yra nuostabiai gražūs tarpekliai, kurių dugnu teka Madisono ir Jeloustouno upės, šimtai krioklių, griūvančių kanjonais. Didžiausias iš jų – Žemutinis krioklys, kurio aukštis net 94 m! Mamuto karštosios versmės taip pat yra toje pačioje vietoje.
Kalcitas
Šioje uolienoje gausu kalcito. Tūkstančius metų karštyjekalcis buvo ištirpęs čia burbuliuojančių š altinių vandenyje. Taip susiformavo vaizdingos, kristalais žėrinčios terasos, kurių stačius šlaitus papuošė stalaktitus primenančios kaskados. Atrodo, kad nuostabios kalkakmenio figūros turėtų būti b altos, tačiau daugelis jų nudažytos visais vaivorykštės spektro atspalviais. Taip yra dėl mikroorganizmų ir metalų, gyvenančių Mammoth Springs, priemaišos. Jų spalva priklauso nuo vandens temperatūros, todėl kai kurios terasos nudažytos violetine-mėlyna palete, o kitos spindi kanarėlių geltonais ir ugniniai raudonais atspalviais.
Šiaurės rytinėje parko dalyje galite rasti didžiausią suakmenėjusį mišką planetoje. Taip atsitiko dėl to, kad seniai įvykusio išsiveržimo metu uosiai visiškai uždengė medžius, po to jie mineralizavosi, virsdami stabais.
West Yellowstone
Be to, Jeloustouno parkas žinomas dėl Vakarų Jeloustouno kaimo, esančio prie vakarinių šio rezervato vartų. Iš čia galite patekti į garsiausius geizerių fontanus, kurie bus aptarti toliau.
Didysis kanjonas
Jei mums reikėtų kontūrinio Šiaurės Amerikos žemėlapio, tai rytinėje Jeloustouno dalyje pažymėtume Didįjį kanjoną. Jo ilgis – 20 km, gylis – 360 m! Parkas savo pavadinimą gavo iš čia – saulės spinduliai atsispindi uolinėse geltonose uolose. Parko pietuose yra kalnų grandinė, visiškai padengta sniegu. Jisstebina savo lieknu nepaprastu grožiu.
Geizeriai
Jeloustounas yra viena iš penkių planetos vietų, kuriose yra didžiuliai geizerių laukai (šių vietų kontūrinį Šiaurės Amerikos žemėlapį sudaro vulkaniniai sluoksniai). Čia magma priartėjo prie paviršiaus, todėl į paviršių išmetamo vandens temperatūra yra daug aukštesnė už virimo temperatūrą, labiau panaši į garus nei į skystį. Įdomu tai, kad maži fontanai nuolat „veikia“, o dideli – spontaniškai. Jų yra apie 3000.
Garlaivis, didžiausias pasaulyje geizeris, 50-100 m aukštyje išmeta 5000 tonų vandens, o to dažnis nenuspėjamas – nuo 4 dienų iki pusės amžiaus.
Kitas įspūdingas geizeris yra Excelsior, esantis gražaus kalnų ežero viduryje. Prie jo fontano aukštis siekia 90 m, o šį procesą lydi įvairūs specialieji efektai – ošimas, ošimas ir žemės drebėjimas.
Nuostabus š altinis, vadinamas Akimi, yra tikrasis šio slėnio karalius. Mikroorganizmai ir bakterijos, kurie yra karštame vandenyje, dažomi sodriomis ryškiomis spalvomis. Savo forma jis primena didelę akį. Toks jausmas, kad kažkas iš pogrindžio stebi, kas jame vyksta.
Ebb and flow
Jeloustouno nacionalinis parkas žemėlapyje išsiskiria dar vienu stebuklu – didžiuliu to paties pavadinimo ežeru.
Jis yra plokščiakalnio centre. Didžiuliai rezervuarai turi atoslūgių ir atoslūgių, kurių metu vanduo arba tolsta nuo kranto,arba užtvindykite jį. Jeloustouno ežeras nesilaiko taisyklių. Čia vanduo liniją keičia zigzagais – kai kuriose pakrantėse vienu metu gali būti ir atoslūgis, ir atoslūgis. Tuo pačiu metu svetainės dažnai keičia savo vietas.
Šios mįslės vis dar neįminė didžiausi mokslininkai. Viena iš prielaidų tokį rezervuaro elgesį paaiškina geologine veikla. Rezervuaro keistenybės netrukdo jame gyvenančioms žuvims – daugybės žvejų džiaugsmui jų yra labai daug.
Augalai ir vilkai
Praėjusio amžiaus pradžioje dėl brakonieriavimo ten buvo naikinami vilkai. Veisdami elniai ir briedžiai nusiaubė Lamaro upės pakrantę, valgydami visus vietinius augalus. Tada tarsi grandinėje ėmė nykti bebrai, netekę maisto – medžių. Šių darbščių graužikų sukurti rezervuarai išdžiūvo, nes niekas kitas nebuvo patenkintas užtvankomis. Be vandens ėmė nykti sultingi augalai, kuriais maitinosi grizliai. Taigi Jeloustouno parkas buvo ant tikros aplinkos katastrofos slenksčio.
Po to Amerikos nacionalinio parko tarnyba atvežė vilkus iš Kanados. Per trumpą laiką jie žymiai sumažino briedžių ir elnių populiacijas. Slėnyje vėl atsirado augalai, po to pradėjo atsigauti ekologinė pusiausvyra.
Šiuo metu šiame draustinyje galite pamatyti įvairių gyvūnų: briedžių, bizonų, grizlių, elnių, didžiaragių avių, kojotų, bebrų ir vilkų. Čia gyvena ir kiti gyvūnai: kalnų liūtai, lūšys, pumos. Parkeir daug paukščių – apie 200 skirtingų rūšių: pelikanas, gulbė trimitininkė, plikasis erelis ir kt.
Turizmo patogumai
Įvažiavęs į Jeloustouno parką kiekvienas poilsiautojas gauna gidą, kuris padeda naršyti po didžiulę teritoriją. Beveik visą teritoriją galima apvažiuoti asf altuotu keliu, „aštuonetu“apimančiu visas įdomias vietas: kalderą ir ežerą, tūkstančius geizerių, suakmenėjusius miškus, krioklius ir karštąsias versmes. Parką supa 150 km greitkelis.
Pažymėtina, kad ekskursijos paprastai trunka 4 dienas. Šioje vietoje galima išsinuomoti automobilį, pasivažinėti žirgu, pasivaikščioti takais, kurių bendras ilgis – 1770 km. Turėtumėte būti pasiruošę, kad pakeliui susitinka įvairūs laukiniai gyvūnai – keliautojui atsiveria nepaprasta gamta pavojingiausia didybe.
Čia siūlomos ekskursijos, išvykos v altimis, urvų lankymas, jodinėjimas žirgais, žvejyba – kiekvienam lankytojui bus įdomi veikla, kuri leis įdomiai praleisti laiką, pasisemti sveikatos ir jėgų.
Atvykę į Jeloustouno parką, turite būti pasiruošę, kad įėjimo mokestis priklausys nuo bendro ten praleisto laiko. Poilsiautojų paslaugoms yra viešbučiai, medžioklės nameliai, barai, vasarnamiai, restoranai, kavinės, degalinės ir parduotuvės. Šioje vietoje nakvynę galima užsisakyti iš anksto. Parkas lankomas nuo gegužės iki rugsėjo pabaigos, kai čia yra iki 3 mlnturistai.
Kai kurie vulkanologai mano, kad kaldera gali pabusti ateinančiais metais. Tai bus katastrofa, kurios mastą galima prilyginti apokalipsei. Prognozės yra tokios: pusė JAV bus sunaikinta iš planetos. Europa taip pat nukentės, nes vulkaniniai pelenai pateks į stratosferą ir ilgam dengs saulę, o po to visą Žemę ateis „vulkaninė žiema“.
Paskubėkite mėgautis šiuo gamtos stebuklu, kol dar yra galimybė!
