Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio bus skiriama paslaptingajai Norvegijos jūrai. Kuriam vandenynui jis priklauso – Atlanto ar Arkties? Koks ten klimatas ir kitos fizinės bei geografinės ypatybės? O kokiais lankytinais objektais jis garsėja? Apie tai ir dar daugiau skaitykite šiame straipsnyje.
Kur yra Norvegijos jūra
Dėl akvatorijos priklausymo vienam ar kitam vandenynui vis dar kyla ginčų. Didžioji sovietinė enciklopedija šiuo atžvilgiu skiriasi nuo visuotinai priimto požiūrio. Taigi jis brėžia Arkties vandenyno ribas išilgai apskritimo linijos Norvegija – Šetlandas ir Farerų salos – Islandija – Janas Mayenas – Grenlandija. Pasaulio hidrografijos organizacija šio milžiniško Arkties vandens ploto kordonus apibrėžia kiek kitaip. Jos požiūriu, Norvegijos jūra priklauso Atlantui. Juk Arkties vandenynas tęsiasi nuo ašigalio iki sąlyginės linijos Grenlandija – Islandija – Svalbardo archipelagas – Lokių sala – šiaurinė Skandinavijos pakrantė. Taigi galima teigti, kad tai yra kraštinė Atlanto jūra. Be to, jis turi panašias hidrografines savybes. Pavyzdžiui, į ją patenka Atlanto Golfo srovė. Siena tarp Norvegijos ir Grenlandijos jūrų eina per Gerpiro kyšulį rytinėje Islandijos dalyje, Jan Mayen ir Lokių salas.
Fizinės ir geografinės vandens zonos charakteristikos
Norvegų jūra ribojasi su Grenlandijos, Šiaurės ir Barenco jūromis. Jis paplitęs Eurazijos žemyniniame šelfe ir užima apie milijoną keturis šimtus tūkstančių kvadratinių kilometrų. Didžiausias gylis Norvegijos jūroje yra 3970 m, tačiau vidutiniškai šis parametras yra vienas kilometras ir septyni šimtai metrų. Be to, akvatorijoje gausu seklumų. Didžiausi yra Lofoteno krantai ir Kopytovo povandeninė plynaukštė. Norvegijos jūros druskingumas yra gana didelis - trisdešimt penkios ppm. Toks „tropinis“rodiklis paaiškinamas nežymiu gėlavandenių upių nuotėkiu, o ne dideliu garavimo lygiu, kaip vandenyse prie pusiaujo. Kitas įdomus Norvegijos jūros rodiklis yra potvyniai – vidutiniškai 3,3 metro. Vandens zonoje yra daug salų. Didžiausios iš jų – Annøya, Sørøya, Arnoya, Seylann, Lofoten, Ringvassøy. Vandens zonos šelfas savo viduriuose slepia dideles naftos atsargas, kurias kuria Norvegija.
Norvegijos jūros orai
Kaip rašoma Didžiojoje rusų enciklopedijoje, tai vienintelė Arkties vandenyno vandens sritis, kuri žiemą neužšąla. Nepaisant to, kad didžioji jūros dalis yra už poliarinio rato, taip nėrayra surištas su ledu. Šio reiškinio priežastis – Norvegijos srovė, kuri yra Golfo srovės atšaka. Šilti Karibų jūros vandenys yra palankus veiksnys floros ir faunos rūšių įvairovei. Tačiau sąlytis su š altu arktiniu oru sukelia rūką ir didelę drėgmę. Sezoniniai temperatūros svyravimai čia nežymūs. Žiemos švelnios, vyrauja pietvakarių vėjai. Tačiau jos dažnai atneša rimtų audrų, kai bangos pasiekia devynių metrų aukštį. O vasarą čia vėsu. Jei žiemą oro temperatūra svyruoja tarp – 4 – + 4 laipsnių šilumos, tai liepą vos įšyla iki + 10–12. Vasarą būna mažiau debesuotų dienų, pučia stiprus vėjas, bet, žinoma, apie jokias saulės vonias ir maudynes negali būti nė kalbos. Nardymas galimas tik su termoizoliaciniu kostiumu.
Fauna ir flora
Žinoma, Norvegijos jūra negali pasigirti tokia rūšių įvairove kaip Tailando įlankos koraliniai rifai, bet vis tiek ji yra labiau apgyvendinta nei kaimyniniai Arkties vandenyno vandenys. Šilta Golfo srovė ne tik palaiko aukštesnę nei nulinę vandens temperatūrą poliarinėse platumose, bet ir leidžia egzistuoti daugeliui augalų ir gyvūnų rūšių. Rykliai čia net plaukioja. Iš augalų pasaulio paminėtini rudadumbliai, kurie kasami pramoniniu mastu, porfyras, fukusas ir kt. Pakrantės zonose randami bentosiniai vėžiagyviai ir moliuskai, jūriniai kirminai. Čia gyvena ir didžiausia pasaulyje medūza – milžiniškas cianidas. Žvejojami omarai, omarai, krabai ir dygliuotieji omarai, šukutės ir midijos.
Atrakcionai
Koks turistų susidomėjimas Norvegijos jūra? Nuotraukoje dažnai pateikiamos kerinčios fiordų, nerijų, įlankų ir kyšulių nuotraukos. Jūra su stipriais potvyniais formuoja įdubusius uolėtus krantus. Daugelis kruizų vandenyno laineriais siūlo kelionę per fiordus ir grožėtis poliarine diena arba šiaurės pašvaistėmis. Žvejyba Norvegijos jūroje yra ne mažiau nuostabi. Šiltuoju metų laiku čia išbandyti laimės atvyksta žmonės iš įvairių šalių. Iš esmės medžiojama Atlanto lašiša. Taip pat jūroje galite pamatyti stambių žinduolių – uodeginį banginį, narvalį, mėlynąjį banginį, banginį ir žudikų banginį. Akmenuotuose paplūdimiuose yra paukščių kolonijų ir ruonių, b altųjų banginių ir kitų irklakojų.
