Rusijos Federacijos kaimyninės valstybės Suomijos sostinė Helsinkis maloniai kviečia į savo teritoriją ne tik pačius suomius, bet ir keliautojus iš viso pasaulio. Jaukios gatvelės, ūksmingi žali parkai ir draugiškas vietinių gyventojų požiūris žavi kiekvieną čia apsilankiusį pirmą kartą. Su rusų turistais čia elgiamasi kaip su broliais. Daugiau nei šimtmetį Suomija buvo Rusijos imperijos dalis, pradedant 1808 m., kai imperatorius Aleksandras Pirmasis paskelbė užkariavęs šią žemę. Kasmet į šalį atvyksta vis daugiau tautiečių. Kažkas ateina Naujųjų metų šventėms, kažkas tiesiog vaikšto po sostinę, o kažkam Helsinkis yra tik kruizo pradžia. Beveik visais atvejais kiekvieno poilsiautojo keliai veda čia - į tarptautinį Vantos oro uostą (Helsinkis).
Sostinės palydovas
Suomijos sostinė kas dešimtmetį auga. Didysis Helsinkis jau apima beveik tuziną palydovinių miestų. Didžiausi iš jų – Espo ir Vantaa. Paskutinisyra netoli Suomijos įlankos Ūsimos provincijoje. Jis įsikūręs prie to paties pavadinimo upės ir yra ketvirtas pagal dydį Suomijos miestas. Vantaa garsėja daugiausia tuo, kad čia yra didžiausi šalies oro vartai: Vantaa tarptautinis oro uostas (Helsinkis). Mieste pastatyta daugybė verslo parkų, o pirmaujantys Skandinavijos viešbučių tinklai savo apartamentus atveria svečiams visai šalia oro uosto. Mažas atstumas iki oro uosto ir minimalus persėdimo laikas į šią sritį pritraukia dideles įmones tiek paskaitoms, seminarams rengti, tiek filialams čia įsikurti. Pakeliui į Vantos oro uostą galite išvysti tokių pasaulinių prekių ženklų kaip Valio, Onninen, Alfa Laval-Fincoil, Finair, Uponor ir daugelio kitų neonines lemputes.
Istorija
Pirmasis aerodromo kilimo ir tūpimo takas buvo atidarytas 1952 m., o tik po ketverių metų – antrasis. Tais pačiais 1956 m. Vantaa oro uostas (Helsinkis) padarė didžiulį žingsnį į priekį užtikrindamas skrydžių saugumą, įrengęs orlaivių radaro valdymo sistemą. 1969 metais iš naujojo terminalo išskrido pirmasis komercinis keleivinis skrydis. Po ketverių metų aviakompanija pradėjo teikti saugumo tarnybą ir tarptautinių skrydžių patikrinimus prieš skrydį. 1984 metais buvo nuspręsta keleivių terminalą plėsti ir tai turėjo padaryti nestabdant jo veiklos. Po trejų metų buvo baigta rekonstrukcija, o oro uostas pasiekė naują lygįpriimtų keleivių skaičius ir jų aptarnavimo kokybė.
Tolesnė plėtra
1993 m. buvo atidarytas naujas terminalas, aptarnaujantis vidaus skrydžius. Po trejų metų terminalus sujungė speciali uždara pėsčiųjų perėja. Tais pačiais metais prie įėjimo į Vantos oro uostą buvo atidarytas viešbutis ir kongresų centras. Išplėsta privačių keleivių automobilių stovėjimo aikštelė. Oro turistams tapo prieinama nauja parduotuvių galerija. Po metų, 1997 m., buvo atidaryta VIP salė oficialioms vyriausybės ir prezidento delegacijoms priimti. Tais pačiais metais oro uostas pirmą kartą buvo pripažintas geriausiu pasaulyje. Po dvejų metų tarptautiniame terminale buvo atidarytos naujos atvykimo ir išvykimo salės. 2001 m. pradėjo veikti nauji pasų kontrolės punktai. Keleiviams atsirado galimybė grąžinti mokesčius (tax free) ne tik po, bet ir prieš registraciją. 2002 m. atidaromas trečiasis kilimo ir tūpimo takas. Visa ši veikla leido oro uostui padidinti keleivių srautą iki daugiau nei 10 milijonų žmonių per metus.
Nauja era
2009 m. buvo pokyčių metai. Helsinkio Vantaa oro uostas visiškai atstatė T1 vidaus terminalą. Iki metų pabaigos buvo baigti statybos darbai atvykimo salėje, bagažo zonoje, su registracijos langeliais. Keleiviai turi prieigą prie naujų parduotuvių ir patogesnių automobilių nuomos punktų. Oro uosto tarptautiniame terminale buvo patobulinta esama keleivių aptarnavimo sistema, pastatytas naujas bagažo centras. Vantos oro uosto rezultatų suvestinė iš daliesmodernizuota, dalį elektronikos pakeičiant modernesne.
Traukiniu
Norint iškrauti autobusų maršrutą su miestu, buvo nuspręsta nutiesti tiesioginę geležinkelio jungtį iš Helsinkio. Filialas turėjo atsidaryti 2012 m. rugsėjį, tačiau dėl keleto techninių nesklandumų projektą reikėjo peržiūrėti. Pirmasis traukinys su keleiviais iš Vantos oro uosto išvyko 2015 m. liepos 1 d., važiuodamas į sostinės centrinę stotį.
Į Europą
Ekonominės krizės ir valiutos nestabilumo sąlygomis žmonės sėkmingai mokosi taupyti. Skrydžiai į Europą iš Rusijos kas mėnesį brangsta. Situaciją apsunkina nuolatinis dolerio ir euro augimas. Pigių skrydžių bendrovės siūlo tinkamas sąlygas tik keliaujantiems vieniems ir be bagažo. Šeimos turistams bilieto kaina su visais priemokais už standartinius patogumus, kaip taisyklė, nėra daug pigesnė nei žinomų oro vežėjų bilietų kainos. Šių veiksnių derinys privertė rusų turistus imtis triuko. Į Suomiją jie atvyksta savo automobiliu, palieka automobilį aikštelėje, o tarpininkaujant Europos įmonėms žemomis kainomis išskrenda į Europą. Jei keliaujate su visa šeima, toks pervežimas yra daug pelningesnis nei tiesioginis skrydis. Parkavimas Vantaa oro uoste (Helsinkis) 18 dienų kainuos 52 eurus. Pavyzdžiui, skrydis Helsinkis-Barselona sezono metu - apie 30-60 eurų asmeniui. Nauda kalba pati už save. Tiems, kurie nenori įveikti atstumo į šiauręVažiuodami iš Palmyros iš sostinės savarankiškai, Rusijos geležinkeliai siūlo asmeninių transporto priemonių pervežimo paslaugą. Tai yra, jūs keliaujate traukiniu su savo automobiliu. O atvykus iki Helsinkio važiuosite tik penkias ar šešias valandas.
