Ramiojo vandenyno baseino dalis ir nuo jo atskirta Sachalino bei Japonijos salų, Japonijos jūra teka prie Rusijos, Japonijos, Kinijos ir Korėjos krantų. Klimato sąlygos čia atšiaurios. Šiaurinėje ir vakarinėje dalyse ledas atsiranda jau trečią lapkričio dekadą, o kai kuriais metais Totorių sąsiauryje ledas susiformavo iki spalio 20 d. Oro temperatūra šiuose rajonuose gali nukristi iki –20 laipsnių šilumos. Ledo tirpimas prasideda kovo mėnesį ir tęsiasi iki balandžio pabaigos. Buvo metų, kai jūros paviršius visiškai nuvalytas nuo ledo dangos tik birželį.
Tačiau vasarą Japonijos jūra pietinėje jos sienoje džiugina +27 laipsnių Celsijaus vandens temperatūra (net aukštesne nei Egėjo jūroje!). Šiaurinėje dalyje vandens temperatūra apie +20 laipsnių, tokia pati kaip gegužę pietų Graikijoje. Būdingas Japonijos jūros bruožas – itin nestabilus oras. Ryte gali šviesti saulė, o po pietų pakils stiprus vėjas ir prasideda audra su perkūnija. Ypač dažnai taiatsitinka rudenį. Tada per audrą banga gali pasiekti 10–12 metrų aukštį.
Japonijos jūroje gausu žuvų. Čia kasamos skumbrės, plekšnės, silkės, saurys, menkės. Tačiau masiškiausias, žinoma, yra pollockas. Neršto metu pakrančių vandenys tiesiogine prasme verda iš didžiulio kiekio šios žuvies. Taip pat čia kasamos jūrinės šukutės, krevetės ir pastaraisiais metais itin išpopuliarėję jūros dumbliai, tiksliau – rudadumbliai. Be to, Japonijos jūroje galite rasti kalmarų ir aštuonkojų, kurie sveria iki 50 kilogramų. O čia rasti didžiuliai unguriai, dar vadinami silkių karaliais, senais laikais buvo supainioti su povandeniniais monstrais.
Poilsis prie Japonijos jūros patiks tiems, kurie neieško triukšmingų pramogų. Rifų grožis ir krištolo skaidrumo vanduo idealiai tinka nardymui. Įrangą čia galima pasiimti specialiuose nardymo centruose. Jie taip pat išduoda jį daugelyje stovyklaviečių.
Vienintelis dalykas, į kurį narai turi atsižvelgti, yra tai, kad vandens temperatūra smarkiai krenta didėjant gyliui. Šiauriniuose vandenyse jau 50 metrų gylyje siekia vos +4 laipsnius šilumos. Pietinėje šio ženklo dalyje temperatūra siekia maždaug 200 metrų gylyje. Ir šiek tiek giliau jis lygus nuliui.
Kas pasirinko Japonijos jūrą poilsiui, gali ne tik nardyti, bet ir įdomiai keliauti į Usūrijos taigą. Jame slypi daug paslapčių ir paslapčių, todėl čia tikrai nebus nuobodu. Kas yra tik pėdsakasakmenyje likęs milžinas. Jo ilgis mūsų suvokimui yra neįtikėtinas – tai pusantro metro! Taip pat didelį susidomėjimą kelia Drakonų parkas. Vietos gyventojai įsitikinę, kad ateiviai kadaise sukūrė neįprastą didžiulių riedulių krūvą. Jūros pakrantėje, netoli Nachodkos miesto, yra dvi kalvos, vadinamos Broliu ir seserimi. Pasak legendos, juos titanai padarė kaip vartus, pro kuriuos vieną dieną į Žemę atkeliaus Šviesos princas. Mėgstantiems viską, kas paslaptinga ir neįprasta, atostogos prie Japonijos jūros atrodys kaip rojus. O egzotiškas šių vietų grožis išliks atmintyje ilgam.
Japonijos vidaus jūra pursteli tarp Honšiu, Kiušiu ir Šikoku salų. Ji nedidelė, tik 18 tūkstančių kvadratinių kilometrų, tačiau tai pati svarbiausia transporto arterija tarp šių salų. Jos krantuose kyla Hirosima, Fukujama, Osaka, Niihama ir kiti pagrindiniai Japonijos pramonės centrai. Ši jūra laikoma šilta. Vandens temperatūra net žiemos mėnesiais niekada nenukrenta žemiau +16 laipsnių Celsijaus, o vasarą pakyla iki +27. Turizmas šioje mažoje jūroje yra labai gerai išvystytas. Kiekvienais metais tūkstančiai žmonių iš viso pasaulio atvyksta čia pasigrožėti nuostabiais kraštovaizdžiais, aplankyti senovės samurajų šventoves ir susipažinti su originalia Japonijos kultūra.
