Kabanės simbolis, apipintas daugybe gandų, paslapčių ir legendų, yra Kabano ežeras. Tiesą sakant, tai vandens sistema, kurią sudaro trys dideli ežerai, besitęsiantys iš šiaurės į pietus daugiau nei 10 kilometrų, o plotis - apie pusę kilometro. Ežero gylis siekia nuo 1 iki 3 metrų, o vietomis siekia 5-6 metrus. Nors labai sunku tiksliai išmatuoti Kabano gylį, nes jo dugnas padengtas šimtmečių senumo dumblo sluoksniu.
Vidurinio šerno (šiauriausio, dar vadinamo žemutiniu) vandens paviršiaus plotas yra 58 ha, vidurinio šerno – 112 ha, o viršutinio šerno – 25 ha.
Kaban Kabano ežeras garsėjo krištolo skaidrumo vandeniu, daugelis žmonių ilsėjosi auksiniuose jo paplūdimiuose. Tačiau laikui bėgant ant rezervuaro krantų buvo kuriamos įmonės, kurios atliekas supildavo tiesiai į jį.
1980 m., kai šernų užterštumo lygis pasiekė kritinę reikšmę, pradėti valymo darbai, dėl kurių jis buvo gerokai sumažintas. Tačiau ežero vanduo vis dar negali savaime išsivalyti, nes jame nėra planktono.
Sredniy Kaban garsėja tuo, kad jo krante yra irklavimo sporto centras. Čia praėjo2013 m. Universiados varžybos.
Žemutinis Kabanas garsėja savo didelio aukščio vandens fontanu, pastatytu šalia Kamal teatro ir yra viena iš miesto lankytinų vietų, taip pat miestelėnų populiaria pramoginių laivų stotimi.
Ežero istorija
Su Kabano ežero atsiradimu siejamos kelios legendos. Viename iš jų pasakojama apie seną žmogų, vardu Kasymas Šeichas, kuris čia atvežė žmones. Kartu su juo atėję žmonės pradėjo niurzgėti, nes vietovė buvo visiškai apaugusi nendrėmis ir viksvomis, apaugusi tankiais krūmais ir visiškai be geriamojo vandens. Tada pasimeldęs Kasimas šeichas paėmė bešmetą ir nutempė jį žeme už savęs. Toje vietoje, kur jis praėjo, susidarė ežeras su gryniausiu geriamuoju vandeniu.
Kad ir kokia graži legenda būtų, mokslininkų nuomonės skiriasi. Manoma, kad ežeras yra ne kas kita, o senosios Volgos vagos liekanos, kurios spartaus ledynų tirpimo laikotarpiu tekėjo šiose vietose ir buvo daug kartų platesnės. Vėliau upė kelis kilometrus į vakarus nutiesė sau naują vagą, o buvusio vietoje susiformavo Kabano ežeras. Šios vietovės nuotraukos iš kosmoso yra ryškus to patvirtinimas. Pasak mokslininkų, ežerų sistemos amžius yra apie 25 -30 tūkstančių metų.
Vardo istorija
Yra kelios ežero vardo kilmės versijos – ir susijusios su mitais bei legendomis, ir gana įprastos.
Pagal vieną iš jų, ežeras pavadinimą gavo iš pavadinimopaskutinis Kazanės chanas Kaban-Bek, kuris, bėgdamas nuo priešų, atvyko į šias vietas, leisdamasis per tankius miškus ir pelkėtas pelkes. Gydomieji ežero vandenys padėjo išgydyti sužeistuosius, o vėliau čia atsirado kaimas. Netoliese esantis rezervuaras gavo pavadinimą Kaban-Bek garbei.
Pagal kitą versiją, Kabano ežeras buvo pradėtas taip vadinti iš tiurkų kalbos „kab-kub“, o išvertus reiškia „tvenkinys“arba „gilinimas žemėje“. Manoma, kad taip atsirado žodis „šernas“, reiškiantis duobes kasančias laukines kiaules.
Taip pat yra versija, kad ežeras savo pavadinimą gavo dėl to, kad kadaise jį supusiuose ąžuolynuose buvo daug šernų.
Miesto legendos
Kabano ežerą gaubia daugybė paslapčių ir legendų. Kazanę, kaip žinote, užėmė Ivano Rūsčiojo kariuomenė XVI amžiuje. Naktį prieš miesto šturmą chano lobis, kuriame buvo nesuskaičiuojama daugybė lobių, buvo slapta nuleistas į ežero dugną, kur jis išlikęs iki šiol. Šiai versijai pagrįsti pateikiami pavyzdžiai, kad tariamai XX amžiaus pradžioje tam tikra užsienio įmonė pasiūlė savo paslaugas sutvarkyti ežero dugną, prašydama už savo darbą tik galimybę išvežti visas šiukšles. apačioje. O to paties amžiaus antroje pusėje čia esą net aptiko nedidelę, bet svarią statinę, kurios taip ir nepavyko nutempti į v altį – išslydus iš rankų, ji vėl paniro į purviną Šerno dugną.
Pagal kitą legendą, ežero pakrantėje gyveno ragana ir maitino benames kates. Kai vieną dieną ji staiga pradėjo skandinti savo augintinius,pasipiktinę žmonės ją nužudė. Išgelbėti gyvūnai, kaip bebūtų keista, puolė į vandenį ir nuskendo. Nuo tada kačių sielos keršija žmonėms, savo nagais griauna ledą, kad suviliotų kitą auką.
Taip pat sklando legenda, kad dalis Kaban-Beko įkurto miesto po užkariavimo nugrimzdo į dugną kartu su jos gyventojais, namais, rūmais ir mečetėmis. O jei ramiu giedru oru plauksite v altimi į ežero vidurį, pamatysite šį senovinį miestą ir išgirsite kvietimą melstis iš povandeninio minareto…
