Rusijos žemę puošia daugybė ežerų. Kai kurie iš jų turi nuostabų pavadinimą – B altasis, Juodasis, Šventasis ežeras. Tokius rezervuarus visada gaubia paslapčių, legendų ir neįprastų istorijų migla. „Šventųjų“ežerų atsiradimas Rusijoje siejamas su paslaptingiausiomis aplinkybėmis. Tačiau vienas faktas neginčijamas: tokių rezervuarų vanduo yra krištolo skaidrumo ir turi gydomųjų savybių.
Riazanės regionas: Svyatoye ežeras
Senojo Kistrus kaime (Spassky r.) yra vaizdingas tvenkinys. Jis vadinamas Šventuoju ežeru. Jis priklauso Meshchersky žiedo ežerų grupei. Tai negilus (gylis ne didesnis kaip 5 metrai) rezervuaras su skaidriu, šiek tiek žalsvu vandeniu, minkštu liesti. Ežeras užima 702,2 ha plotą. Jos krantais driekiasi smėlio kilmės nerija. Pasak mokslininkų, Svjato ežeras (Riazanės sritis) yra meteorito kilmės. Ir vietiniai gyventojai turi savo legendą, pasakojančią apie mistišką rezervuaro išvaizdą. Ir viskas todėl, kad Šventojo ežero vanduo laikomas gydomuoju. Rezervuarą nuolat maitina požeminiai š altiniai. Vanduo čia švarus, skaidrus ir š altas. Net karščiausiu oru ežeras įšyla ne daugiau kaip2,5 metro gylio. Žvelgiant iš paukščio skrydžio, atrodo, kad tuoj nukris vandens lašas.
Ežero paslaptis
Kadaise tarp Senojo Kistrus ir senovinio Ostrovkų kaimo stovėjo b alta bažnyčia. Netoli jo buvo valstiečių trobesiai, ūkiniai pastatai ir keli namai, kuriuose gyveno bažnyčios dvasininkai. Vieną rytą vietiniai pabudo nuo baisaus piemens šauksmo. Žmonės išbėgo į gatvę ir pamatė, kad didinga bažnyčia dingo kartu su aplinkiniais pastatais. Jo vietoje atsirado vandens paviršius, kuris karts nuo karto sujaudindavo kylančius burbulus. Kitą dieną vietiniai vėl atvyko į šią vietą ir sustingo iš baimės. Jie pamatė, kaip bažnyčios kupolas pamažu „išlindo“iš vandens ir vėl paniro į ežerą. Žmonės manė, kad tai Dievo darbas. Taigi Visagalis nubaudė parapijiečius už jų nuodėmes.
Nuo to laiko tvenkinys laikomas šventu. Sklando gandai, kad kiekvienais metais 12 valandą nakties (žmonių žūties dieną) bažnyčios kupolas pakyla nuo vandens paviršiaus. Šiuo metu iš rezervuaro pasigirsta varpelio skambėjimas. Tačiau narai ne kartą tyrinėjo Svjato ežerą (Riazanės sritis), nuskendo į dugną, bet niekada nerado užtvindytos bažnyčios ženklų.
Šilovskio rajonas: Šventasis ežeras
Daugelį metų žmonės nori atskleisti Tunguskos meteorito prigimtį. Borovoe kaime buvo aptiktos geležies skeveldros, primenančios tikrą meteoritą. Čia yra Šventasis ežeras (Šilovskio rajonas). Kai kurie mokslininkai tai priskiria meteorito kilmei. Jie vadina pagrindinįežero atsiradimo priežastis – Tunguskos meteorito kritimas. Tokią rezervuaro kilmę patvirtina ir taisyklinga apvali forma. Tuo pačiu metu reikėtų atsižvelgti ir į piltuvo pobūdį. Meteorito kritimas įvyko daugiau nei prieš 1 tūkst. Neišsilavinę žmonės pasakoja įdomesnių detalių apie rezervuaro kilmę. Kaip ir kituose „šventuosiuose“ežeruose, čia kadaise buvo bažnyčia, kuri ilgainiui nukrito į žemę. Tiesą sakant, tokie rezervuarai dažnai būna ledyninių vandenų ir požeminių vandens telkinių apsaugos vietose.
Nižnij Novgorodo sritis: Svjato ežeras
Pustynsky rezervatas apima daugiau nei 6200 hektarų. Juo garsėja Nižnij Novgorodo sritis. Aštuoni karstiniai ežerai čia saugomi kaip gamtos paminklai. Žymiausias iš jų yra Svjato ežeras. Nižnij Novgorodo regione gausu rezervuarų, kuriuos puošia vaizdinga flora. Svyato ežeras yra jauniausias. Jis pasipildo vandeniu iš ežero kanalo. Puiku. Pavasario pakilimo metu jo vanduo suteka į krantų piltuvus. Būtent dėl „stebuklingo“vandens srovių nutekėjimo rezervuaras gavo „šventąjį“pavadinimą. Iš Svjato ežero vandens paviršiaus žvilgčioja medžių kamienai. Tai bebrų darbo rezultatas. Iš viso čia gyvena 6 žinduolių rūšys, 7 šikšnosparnių rūšys, peri pakrantės ir vandens paukščiai. Ežeras tikrai žavi savo didingu ir paslaptingu grožiu. Vanduo čia visada vėsus.
Kokios paslaptys slepia Šventąjį Kosino ežerą
NatūralusKosinsky ežerų kompleksas yra Rusijos šiaurės vakarų regione. Šiai grupei priklauso Svyatoe ežeras (Kosino). Tai miesto istorijos ir kultūros paminklas. Tvenkinys yra apvalios formos. Jo dugnas padengtas storu dumblo sluoksniu. Ežerą supa pelkė, nendrės ir nedideli medžiai. Vanduo rezervuare turi gydomųjų savybių. Jame yra daug jodo, sidabro, bromo ir jis niekada nežydi.
Su ežeru siejama nuostabi legenda. Kadaise čia buvo bažnyčia, kuri pamažu nugrimzdo į vandenį. Būtent dėl šios priežasties rezervuaras įgijo gydomųjų savybių. Vietiniai tuo nuoširdžiai tiki. Jie sako, kad kai šventykla buvo panardinta į vandenį, joje buvo švenčiama dieviškoji liturgija. Ir iki šiol tą dieną miręs kunigas meldžiasi už žmonių sveikatą. Kasmet organizuojama religinė procesija prie Šventojo ežero. Tai atsitinka Kosinskajos Dievo Motinos ikonos atminimo dieną. Nuo seniausių laikų žmonės Šventojo ežero vandeniu gydė rimtus negalavimus, įskaitant reumatą, odos ligas. Jie plaukė tvenkinyje ir nusišluostė ežero dumblu.
Ar „šventuose“ežeruose gausu žuvų?
Stebuklingos tokių rezervuarų savybės išreiškiamos iki galo. Tačiau aistringus žvejus domina klausimas, ar juose įmanoma sugauti tinkamą laimikį. Atsakymas teigiamas. Beveik kiekviename „šventame“ežere gausu žuvies. Riazanės regiono rezervuaruose jis yra ypač didelis. Svjatojė ežere puikiai kimba lydekos, o birželį žvejai gali pasigirti gausiu ešerių laimikiu. Čia taip pat aptinkama stambioji kuoja, karšis,karkas, b altas karšis. Kosino Šventajame ežere yra kultūrinė žvejyba. Pavasarį ir vasarą plūdinėmis meškerėmis galima gaudyti ešerius, žiobrius, kuojas, karosus, karpius. Karšiams patyrę žvejai rekomenduoja vykti į Šilovskio rajono ežerus. Žuvys mėgsta švarų, „gėlą“vandenį, todėl žvejyba kiekviename iš „šventųjų“ežerų gali atnešti gerą laimikį.
