Maskvos Kremliaus istorija: Senato bokštas

2024 Autorius: Harold Hamphrey | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2023-12-17 10:18

Senato bokštas yra Kremliaus ansamblio dalis, pagrindinė Maskvos atrakcija. Jis yra ant rytinės sienos ir žiūri į Raudonąją aikštę. Kremliaus Senato bokštas buvo pastatytas XV amžiaus pabaigoje, valdant Ivanui III. Jis buvo pastatytas pagal italų meistro Pietro Solari projektą.

Kremliaus pasirodymas

Planete architektūrinis ansamblis yra trikampio formos, išilgai kurio viršūnių yra trys apskrito skerspjūvio bokštai. Kampai kažkada buvo laikomi svarbiausiais ir buvo skirti visapusei gynybai. Iš viso Kremliuje yra 20 bokštų. Senatas – vienas seniausių.

Bendras Kremliaus sienų ilgis yra daugiau nei du tūkstančiai metrų, jų aukštis nuo penkių iki dvidešimties. Išorėje jų dantys yra uodegos formos.

Aukščiausias bokštas Troitskaja siekia beveik 80 metrų aukštį. Būtent pro jo vartus šiandien per tiltą į Kremlių patenka lankytojai. Prie įėjimo stovi žemiausias ansamblio bokštas – Kutafya.

Verta pridurti, kad kai kurių Kremliaus bokštų aukštis pradžioje gerokai padidėjoXVII a. Tada virš jų buvo pastatytos būdingos palapinės.

Žymiausias iš bokštų yra Spasskaya. Jo aukštis yra 71 metras. Jame yra pagrindinis įėjimas į Kremliaus teritoriją - Spassky vartai, pavadinti Smolensko Išganytojo vartų ikonos vardu. Seniau jie būdavo iškilmingi – čia būdavo sutinkami užsienio šalių ambasadoriai.

Spasskaya bokšto varpeliai žinomi visoje šalyje. Pirmasis jų paminėjimas datuojamas XVI a. Tiesa, tada laikrodis visai nebuvo panašus į dabartinį. Rodyklės vaidmenį juose atliko saulės su ilgu spinduliu vaizdas.

Kurčiųjų bokštas

XV amžiaus aštuntajame dešimtmetyje prasidėjo didelio masto statybos. Caras norėjo Maskvoje turėti tvirtovę, simbolizuojančią Rusijos valstybės didybę ir galią, kuriai jis užsisakė kvalifikuotų amatininkų iš užsienio.

Rusijos sostinė ne veltui vadinama Belokamennaja. Prieš tai, kai miesto centre buvo raudonų plytų tvirtovė, čia buvo b alto akmens pastatas.

Taigi, Senato bokštas buvo pastatytas XV amžiaus pabaigoje. Bet tada jis neturėjo pavadinimo. Kai kuriuose dokumentuose jis buvo nurodytas kaip „kurčiųjų bokštas“. Tačiau dažniau ji buvo vadinama Bevardė. Senato bokštas savo modernų pavadinimą gavo XVIII amžiuje.

Architektas Pietro Solari prižiūrėjo visos rytinės sienos statybą. Šioje sienoje, kurioje nebuvo vartų, buvo pastatytas bokštas – Senatas. Maskvos Kremlius buvo apsuptas įtvirtinimo griovio. Siekiant papildomos apsaugos, išilgai jo kraštų buvo pastatyti stulpai.

Kremlyje prie Senato bokštobuvo kunigaikščių Trubetskoy namai. Taip pat buvo keletas bažnyčių ir rūmų ordinai.

Straipsnyje pateikiamos Senato bokšto nuotraukos. Verta žinoti, kad XVI amžiuje šis pastatas atrodė visai kitaip. Senato bokštas buvo mažiau puošnus. Išvaizdoje buvo kažkas griežto, niūraus. Viduje buvo trys spragų pakopos su patrankomis viršuje.

Modernizacija

1680 m. buvo atstatytas 17 Senato bokštas. Dabar jo aukštis siekė 34 metrus. Prie apatinio keturkampio buvo pritvirtinta tetraedrinė palapinė, po kurios konstrukcijos išvaizda labai pasikeitė.

1787 m. Senato rūmai buvo pastatyti Kremliaus teritorijoje. Tada bokštas gavo savo šiuolaikinį pavadinimą.

1812

Maskva, kaip žinote, smarkiai nukentėjo nuo prancūzų sukelto gaisro. Iš Rusijos sostinės išvykę Napoleono armijos kariai užminavo dalį Kremliaus ansamblio. Vėliau kilo daugybė legendų, pagal kurias prancūzų vadui Kremliaus nepavyko nušluoti nuo žemės paviršiaus tik stebuklo dėka. Vienaip ar kitaip, Senato bokštas gaisro nenukentėjo.

Praėjus 5 metams po Antrojo pasaulinio karo pabaigos, Rusijos imperatorius pasirašė sostinės atstatymo planą. Raudonoji aikštė buvo atstatyta. O 1818 m. ant jo taip pat buvo pastatytas paminklas Mininui ir Požarskiui.

Senato bokštas yra pačiame rytinės sienos centre. Jis, žinoma, jau daugelį amžių neatlieka įtvirtinimo funkcijų. Šis bokštas kadaise buvo tam tikra puošmena iškilmingų renginių metu,ypač vienuolių karūnavimas. Kai į sostą įžengė Aleksandras III, ant pastato buvo įrengtas valstybės herbas.

XX amžius

Po revoliucijos bolševikai užėmė Kremlių. Senovės tvirtovės teritorijoje atsirado naujų objektų. Taigi abiejose Senato bokšto pusėse buvo padėtos urnos su valstybės veikėjų pelenais. Statinio papėdėje yra Dzeržinskio, Frunzės, Kalinino, Ždanovo kapai.

„Tiems, kurie krito už taiką ir tautų brolybę“– taip vadinasi 1917 metais Senato bokšte įrengtas bareljefas. Prieš susiformuojant sovietinei valstybei, buvo atliktas dar vienas Kremliaus bokštų restauravimas. 1922 metais prie Senato bokšto buvo pastatytas paminklas proletarui. Ketvirtajame dešimtmetyje šiame pastate buvo įrengtas praėjimas į mauzoliejų, kuriuo naudojosi tik Centro komiteto nariai.

XX amžiaus viduryje vienas iš skulptorių pasiūlė sutrumpinti Senato bokštą ir jame įrengti paminklą Leninui. Laimei, ši idėja nebuvo paremta. Paskutinė restauracija atlikta 2016 m.

Senato aikštė pavaizduota žymių menininkų drobėse. Pavyzdžiui, Surikovo paveiksle „Streltsy egzekucijos rytas“.

Kiekvienas kartas Kremliui atnešdavo ką nors naujo. Taigi, vadovaujant Petrui, buvo pradėtas statyti arsenalas, palei kurio fasadą eksponuojami Napoleono paimti pabūklai. XVIII amžiaus pabaigoje ir XIX amžiaus pirmoje pusėje Kremlius pasipildė dviem rūmais: Senatu, kurio vardu pavadintas vienas iš bokštų, ir Didžiuoju Kremliumi, kurį pastatė Nikolajus I. 1840 m., naujas Kremliaus iždo muziejaus pastatas – Ginklų salė,kurio pavadinimas kilęs nuo vieno iš Kremliaus iždų pavadinimo.