Kaip greitai skraido keleiviniai lėktuvai? Kiekvienas skridęs lėktuvu žino, kad skrydžio metu keleiviai visada informuojami apie lėktuvo greitį. Skirtingų tipų orlaiviai skirtingomis sąlygomis turi skirtingą greitį. Pažvelkime į šį įdomų klausimą atidžiau.
Orlaivių klasifikavimas pagal greitį
Šiandien tapo įprasta matuoti orlaivio greitį garso greičiu. Garso greitis ore yra 1224 km/h. Atsižvelgiant į orlaivio greičio charakteristikų ir garso greičio atitiktį, visi orlaiviai klasifikuojami taip:
- subgarsinis – skriskite mažesniu nei garso greičiu;
- viršgarsinis – skristi greičiu, viršijančiu garso greitį (kalbant apie greitį, atitinkantį garso greitį, jie vartoja sąvokas „transoninis“arba „pogarsinis“);
- higarsinis – viršykite garso greitį 4 ar daugiau kartų.
Visi keleiviniai laivai priskiriami ikigarsiniams, nes jie plaukia greičiu, kuris paprastai neviršija garso greičio.
Ir vis dėlto civilinės aviacijos istorijoje būta patirties naudojant viršgarsinius keleivinius orlaivius.
Legendinė viršgarsinės civilinės aviacijos praeitis: Tu-144 ir Concorde
Atskleidžiant klausimą, kokiu greičiu šiandien skrenda keleiviniai lėktuvai, negalima nepaminėti praeities viršgarsinių keleivinių lėktuvų – Tu-144 ir Concorde. Šios dvi pasaulio aviacijos legendos šviesą išvydo beveik vienu metu.
Geriausi Sovietų Sąjungos protai dirbo kurdami itin greitą „Tu-144“. Pirmąjį bandomąjį skrydį jis atliko 1968 m. pabaigoje.
„Concorde“buvo Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos orlaivių dizainerių sąjungos sumanymas. Pirmą kartą jis pakilo į dangų 1969 m. pradžioje.
Abu lėktuvai atrodė labai panašūs vienas į kitą. Tu-144 greitis buvo 2300 km/h, Concorde – 2150 km/h.
Svarbus abiejų aviacijos monstrų trūkumas buvo nepakeliamas triukšmas skrydžio metu, sklindantis iš variklių ir oro kondicionavimo.
Pirmoji avarija su Tu-144 įvyko 1973 m. tarptautinėje aviacijos parodoje Le Bourget Prancūzijoje. Lėktuvas rėžėsi į žemę bandomojo skrydžio metu. Tiksli šios nelaimės priežastis lieka nežinoma. 1978 metais įvyko antra avarijaMaskvos srityje valdymo ir priėmimo skrydžio metu užsiliepsnojo orlaivio šonas. Pilotams pavyko nuleisti automobilį ir evakuotis, tačiau gaisro sustabdyti nepavyko – lėktuvas sudegė. Po šio incidento keleiviniai skrydžiai Tu-144 buvo sustabdyti visam laikui.
Lėktuvas „Concorde“sėkmingai vykdė keleivių skrydžius iki 2000 m. liepos 25 d. Tą baisią dieną keleivinis laineris „Concorde“, skridęs iš Paryžiaus Šarlio de Golio oro uosto, sudužo praėjus 3 minutėms po pakilimo. Žuvo 113 žmonių. Dėl šios tragedijos buvo uždrausta naudoti „Concorde“lėktuvus. Vėliau šis draudimas buvo panaikintas, nes, remiantis išsamios visų „Concorde“orlaivių techninės būklės tyrimo rezultatais, nebuvo nustatytas nė vienas defektas. Tačiau 2003 m. didžiausios Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos oro linijos paskelbė, kad jos nebeeksploatuos šio prekės ženklo laivų.
Nuo to laiko pasaulio civilinė aviacija pirmenybę teikia paprastesniems, tylesniems ir ekonomiškesniems ikigarsiniams orlaiviams, o viršgarsinių transporto priemonių naudojimas keleiviams vežti tapo praeitimi.
Orlaivio kreiserinio greičio samprata
Orlaivio greitis yra sudėtinga ir ne visada vienareikšmė sąvoka, kuri priklauso nuo daugelio veiksnių.
Visų pirma, turite suprasti skirtumą tarp kreiserinio ir didžiausio greičio. Abu šie rodikliai yra nurodyti techniniame orlaivio aprašyme, tačiau maksimalus keleivinio lėktuvo greitis yra teorinė koncepcija, nes darbinių skrydžių laineriai nesivysto.maksimalų greitį, tačiau laikykitės kreiserinio greičio, kuris yra maždaug 60–80 % didžiausio konkretaus lainerio modelio projektinio greičio.
Taip pat yra sąvokos apie orlaivio įsibėgėjimo, kilimo ir tūpimo greitį. Bet jei kalbame apie apibendrintą sąvoką, tai paprastai turimas galvoje kreiserinis greitis.
Civilinės ir karinės aviacijos greičio indikatoriai
Pagal paskirtį orlaiviai yra civiliniai ir kariniai. Civiliniai orlaiviai savo ruožtu gali būti ne tik keleiviniai, bet ir skirti specifiniams poreikiams: sportui, ugniai, krovininiams, žemės ūkio ir kt.
Nenuostabu, kad civilinių ir karinių orlaivių greičio charakteristikos kartais skiriasi. Tokį didelį skirtumą lemia radikaliai skirtingi dirižablių naudojimo tikslai. Pagrindinis keleivinių lainerių tikslas yra saugumas, efektyvumas ir patogumas keleiviams, o greitis svarbus kariniams orlaiviams.
Keleivinio lėktuvo vidutinis skrydžio greitis mūsų laikais yra apie 900 km/h, tai yra maždaug 3-4 kartus mažesnis už vidutinį karinių orlaivių greitį. Beje, greičiausias mūsų laikų karinis lėktuvas yra NASA nepilotuojamas X-43A, pasiekęs 11 231 km/h greičio rekordą.
Ir vis dėlto, kokiu greičiu skrenda keleiviniai lėktuvai? Žemiau pateikiami civilinėje aviacijoje dažniausiai naudojamų ir dažniausiai naudojamų orlaivių modelių greičiai.
Kreiserinio važiavimo ir didžiausio greičio vertėskai kurie keleiviniai orlaiviai
Verta paminėti, kad keleivinio orlaivio greitį ore labai veikia oro sąlygos. Oro tankis ir vėjo stiprumas bei kryptis gali labai paveikti tikrąjį greitį.
Atskleidus keleivinių orlaivių greičio temą, reikėtų paminėti vadinamąjį sustojimo greitį.
Stingimo greičio samprata
Per mažas skrydžio greitis yra pavojingas oro transportui, todėl kiekvienam orlaivio modeliui skaičiuojamas minimalus leistinas skrydžio greitis, būtinas orlaiviui išlaikyti ore Vminpridėti, arba užstrigimo greitis. Jei skrydžio greičio reikšmė nukrenta žemiau žymos Vmin add, , kyla grėsmė orlaiviui užstrigti. Vmin add reikšmė priklauso nuo daugelio konstantų ir kintamųjų ir yra ypač svarbi kilimo fazėje. Pavyzdžiui, Boeing 747 modelio numatomas užstrigimo greitis yra 220 km/val. Tikrasis užstrigimo greitis gali skirtis nuo apskaičiuoto greičio, priklausomai nuo vėjo krypties ir stiprumo.
Apibendrinant aukščiau pateiktą informaciją apie greitį, kuriuo skrenda keleiviniai lėktuvai, galime atsakyti taip: visuotinai priimtos vidutinės ribos yra 600–900 km/h.
