Gana, šalis vakarinėje Afrikos pakrantėje, yra viena iš labiausiai klestinčių žemyno šalių. Ji dažnai vadinama „taikos sala“vieno chaotiškiausių planetos regionų viduryje. Gana ribojasi su Togu rytuose, su Dramblio Kaulo Krantu vakaruose ir Burkina Fasu šiaurėje, o iš pietų ribojasi su Gvinėjos įlanka. Pastaruoju metu Persijos įlankos vandenyse buvo aptikta nafta, todėl šalis turi didelių perspektyvų artimiausiu metu tapti pagrindine naftos gamintoja ir eksportuotoja.
Pagrindinį vaidmenį ekonomikoje atlieka žemės ūkis, kuriame dirba apie 40 % dirbančių gyventojų. Gana yra viena didžiausių pasaulyje kakavos, taip pat tokių prekių kaip auksas ir brangioji mediena eksportuotojų.
Šalies plotas - 238 500 kv. km, gyventojų skaičius - 25 199 609 žmonės. (2013 m. liepos mėn. duomenys). Šis skaičius apima daugiau nei 100 etninių grupių, kurių kiekviena turi savo unikalią kalbą. Oficiali valstybinė kalba yra anglų, kuria plačiai kalbama nuo britų kolonijinio valdymo laikų.
1957 m. Gana (anksčiau vadinta Auksine pakrante) tapo pirmąja Afrikos šalimi į pietus nuo Sacharos, gavusia nepriklausomybę. 1966 metaisGanos prezidentas Kwame'as Nkrumahas buvo nuverstas per perversmą. Po jo Ganą valdė daugybė karinių despotų, kurių dauguma buvo išstumti dėl perversmų. Paskutinis demokratijos laikotarpis prasidėjo 1992 m., dėl kurio šalis tapo pirmaujančia Afrikos demokratija.
Ganoje yra keletas įdomių lankytinų vietų, pavyzdžiui, pilys. Dauguma pagrindinių tarptautinių oro linijų skraidina iš Akros tarptautinio oro uosto. Vietinis oro susisiekimas turi atlikti svarbų vaidmenį, kaip rodo jų gausa. Šalyje yra gerai išvystytas telekomunikacijų sektorius su 6 mobiliojo ryšio operatoriais ir daugybe IPT.
Netoli nuo pusiaujo
Gana yra Vakarų Afrikoje, Gvinėjos įlankos pakrantėje, vos keli laipsniai į šiaurę nuo pusiaujo. Beveik pusė šalies yra žemiau 150 metrų virš jūros lygio, o aukščiausias taškas yra 883 metrai. Pakrantė yra 537 km ilgio ir susideda iš žemų smėlėtų krantų, kuriuos kerta dideli upeliai ir upės, kurių dauguma galima plaukioti tik baidarėmis.
Drėgni atogrąžų miškai, miškingos kalvos ir daugybė upelių bei upių driekiasi į šiaurę nuo pakrantės beveik iki Dramblio Kaulo Kranto sienos. Ši vietovė, žinoma kaip Ašanti, gamina didžiąją dalį eksportuojamos kakavos, mineralų ir medienos. Šiaurėje yra juosta, kurios aukštis virš jūros lygio svyruoja nuo 91 iki 396 metrų. Yra savanos ir žolingos lygumos,augmenijai atstovauja žemi krūmai.
Klimatas yra atogrąžų. Rytinėje pajūrio juostoje šilta ir palyginti sausa, pietvakarinėje – karšta ir drėgna, šiaurėje – karšta ir sausa. Pietuose yra du ryškūs liūčių sezonai - gegužės-birželio ir rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, šiaurėje ribos tarp liūčių sezonų yra neryškios. Sausio ir vasario mėnesiais pučia sausas šiaurės rytų vėjas. Vidutinis metinis kritulių kiekis pakrantės zonoje siekia 83 cm.
520 km ilgio dirbtinis Voltos ežeras prasideda prie Akosombo užtvankos netoli pietrytinio Yapei miesto ir veržiasi į šiaurę. Ežeras gamina elektrą, užtikrina vidaus transportą ir yra vertingas drėkinimo ir žuvų auginimo š altinis.
Etniniai turtai
1960 m. Ganoje buvo užregistruota apie 100 kalbinių ir kultūrinių grupių. Etninę įtampą šalyje kurstė priešiškumas, kilęs dar kolonializmo laikais, kolonijinės sistemos įtakos skirtumai įvairiose šalies dalyse, taip pat netolygus socialinės ir ekonominės naudos pasiskirstymas nuo nepriklausomybės atkūrimo.
Etninė įtampa tebėra vienas iš galingiausių veiksnių, darančių įtaką Ganos politiniam gyvenimui. Dėl šios priežasties etninės politinės partijos prieštarauja Konstitucijai pagal dabartinę „Ketvirtąją respubliką“.
Politinė struktūra
Gana turi respublikinę valdymo formą. Prezidentas vienu metu atlieka valstybės ir vyriausybės vadovo funkcijas. JoRezidencija yra Osu pilyje, esančioje Ganos sostinėje – Akroje. Vykdomajai valdžiai atstovauja vyriausybė, įstatymų leidžiamąją – vyriausybė ir parlamentas. Trečioji valdžios šaka – teismų valdžia – nepriklauso nuo vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios.
Švietimas yra prioritetas
Nepriklausomybės metu (1957 m.) Gana turėjo tik kelias pradines ir vidurines mokyklas bei vieną universitetą. Per pastarąjį dešimtmetį Ganos išlaidos švietimui sudarė 30–40 % jos metinio biudžeto.
Ganoje šiuo metu yra 18 530 pradinių mokyklų, 8 850 žemesniųjų vidurinių mokyklų, 900 aukštesniųjų vidurinių mokyklų, 28 kolegijos, 20 technikos mokyklų, 6 valstybiniai universitetai, 12 politechnikos aukštųjų mokyklų.
Dauguma Ganos gyventojų gana lengvai gali įgyti pradinį ir vidurinį išsilavinimą. Vyriausybė remia valstybines mokyklas lėšomis už mokslą, uniformas ir nemokamą maitinimą mokykloje.
Daugiausia dėstoma anglų kalba.
