Pasaulyje yra daug gamtos kampelių, kurie tiesiog stebina vaizduotę savo grožiu. Viena iš šių vietų yra Altajaus teritorija. Jis yra pietrytinėje Vakarų Sibiro dalyje. Rytuose regioną supa Salairo kalnagūbris – didžioji dalis plokščios teritorijos, nusėta daugybe žemų kalvų. Judant į pietryčius, reljefas pamažu keičiasi. Begalinės lygumos priartėja prie didingų Altajaus kalnų. Sakyti, kad jie gražūs, reiškia nieko nepasakyti.
Altajaus kalnai yra pasaulio pasididžiavimas. Išvertus iš senovės tiurkų kalbos „Altajaus“skamba kaip „auksinis kalnas“arba „aukso kalnas“. Žvelgdamas į šiuos milžinus, noriu tikėti, kad taip tikrai yra. Sibire tai didžiausia kalnų grandinė. Jame harmoningai dera snieguotos viršūnės ir vaizdingi žali šlaitai, tylios kalvos ir siaučiančios kalnų upės su krištolo skaidrumo vandeniu. Teritorijos aukštis svyruoja nuo 500 iki 2000 metrų virš jūros lygio. Pasakiškojo Altajaus krašto žarnyne gausu įvairių mineralų. Varis, cinkas, auksas, švinas, sidabras – tai tik maža dalis to, ką vietinis kraštas išlaiko savyje. Rajono teritorijoje išgaunama daug statybinių dekoratyvinių, taip pat retų dekoratyvinių medžiagų. Turtingi jaspio ir kvarcito telkiniai žinomi visame pasaulyje. O sodos atsargos yra didžiausios pasaulyje. Tai dar labiau pabrėžia regiono svarbą visai mūsų šaliai.
Altajaus kalnus kerta nedideli upeliai, kurie, sklandžiai nusileisdami į lygumą, sudaro neapsakomo grožio ežerą. Vieną iš jų (Teletskoje) net saugo pasaulinė UNESCO organizacija. Palei jos rytinę pakrantę yra gamtos rezervatas, kuriame gyvena daug retų gyvūnų. Tarp jų yra ir garsusis snieginis leopardas.
Sklido legenda, kad Altajaus kalnai susiformavo daugiau nei prieš 400 milijonų metų. Tada, veikiami gamtos jėgų, jie buvo visiškai sunaikinti ir tik po 350 milijonų metų atsirado tai, ką matome dabar. Senoviniai milžinai, apgaubti sniego paklodė, didingai iškyla virš žalios kalvotos lygumos. Altajaus kalnai patraukia daugelio aukščio mėgėjų dėmesį. Daugybė alpinistų čia atvyksta išbandyti savo jėgų, kopdami į stačias uolėtas vietas. Tie, kuriems pasiseks, galės grožėtis nuostabiu kraštovaizdžiu iš paukščio skrydžio.
Nepaisant to, kad aukščiausias Altajaus krašto kalnas yra dvismailis Belukha, iškilęs 4,5 tūkst. metrų virš jūros lygio, dauguma alpinistų stengiasi nečia. Juos traukia visai kita viršūnė – Siniukhos kalnas. Altajaus kraštas garsėja būtent dėl jos. Šios gražuolės ūgis – tik 1210 metrų. Čia esančioje Kolyvan kalnagūbrio teritorijoje tai yra aukščiausias taškas. Bet ne tai jai įdomu. Jei pažvelgsi į kalną iš tolo, jis atrodo mėlynas. Taip yra dėl tankios augmenijos. Galbūt todėl ją taip vadino – „Sinyukha“. Netoliese šio kalno yra du garsiausi Altajaus ežerai: Mokhovoe ir Beloe. Masyvo papėdėje prasideda beržynas. Turistai kopia taku. Kelias pamažu tampa sunkesnis. Saulėtas beržynas pamažu virsta atšiauriais taigos eglių tankiais. Kelios valandos kopimo – ir atsiveria ilgai laukta viršukalnė, kurią supa granitinės uolienos. Viename iš jų yra geležinis kryžius. Pačiame viršukalnės centre yra granito luitas su puodelio formos įdubimu, užpildytu vandeniu. Nuo seniausių laikų žmonės tikėjo, kad jei užkopsite į Sinyukha viršūnę, nusiprausite vandeniu iš dubens ir melskitės prie geležinio kryžiaus, tada visus metus visos problemos jus aplenks ir jūsų siela bus rami. Kalnas nuo seno buvo krikščionių piligrimystės vieta. Net ir dabar daugelis tiki senovės legenda.
Altajaus teritorijos sostinė yra Barnaulo miestas. Jo istorija apima šiek tiek daugiau nei 200 metų. Tai ne tiek daug, bet miestas sparčiai vystosi ir stiprėja. Per savo egzistavimą ji patyrė žemės drebėjimų ir potvynių, karų ir niokojimų. Gyventojai šventai gerbia praeities atminimą, kuris saugomas daugelyje muziejų. Šiuolaikinis Barnaulas yra miestaskontrastai. Plačių alėjų ir daugiaaukščių pastatų fone buvo išsaugoti senoviniai pastatai, primenantys praėjusius metus.
Kelias į Altajų eina būtent per Barnaulą. Minios žmonių stengiasi savo akimis pamatyti neapsakomo grožio beribes kalnų platybes ir neapsakomo grožio miškus, paplaukioti tyriausiuose ežeruose ir pakvėpuoti gaiviu Altajaus pievų oru.
