Šis palyginti senas trijų tarpatramių tiltas, einantis per Maskvos upę, yra Trečiojo transporto žiedo maršruto tarp Lichačiovo gamyklos ir sostinės Danilovskio rajono dalis. Iš pradžių čia buvo Starodanilovskio tiltas, pastatytas iš medžio.
1959–1961 m. pagrindinis tiltas buvo pastatytas pagal Giprotransmost inžinieriaus S. Ya. Terekhino projektą. ir architektai Jakovlevas K. N. ir Jakovlevas Yu. N.
Medinis tiltas
Vietoj dabartinio Avtozavodskio tilto per upę ėjo medinis Starodanilovsky tiltas. Jis buvo pastatytas pagal Kalmykov N. Ya projektą 1915–1916 m., siekiant aptarnauti pietinius Maskvos pakraščius, kurie tais laikais sparčiai vystėsi. Jis buvo palei šiuolaikinio Novodanilovsky perėjos trasą, šiek tiek toliau nei modernus tiltas - 300 metrų pasroviui. Ta perėja turėjo 3 tarpus (70 metrų) su centrine 20 metrų ilgio kėlimo dalimi, kuri pakilo dviejų metrų aukštyje, kad galėtų praplaukti laivus. Tuo pat metu upių laivai sulankstydavo stiebus, kad prasilenktų po juo, bet taip buvonepakanka.
1930-aisiais rekonstruojant visą upių ūkį, Starodanilovsky medinis tiltas vis dėlto buvo išsaugotas. Tarybiniais laikais ant jo buvo nutiesti 2 bėgiai tramvajams ir įrengtos 2 juostos autotransportui.
Avtozavodskio tilto statyba
1953 m. Maskvoje buvo priimtas sprendimas pakeisti senąjį tiltą. Prieš tai buvo bandoma dezinfekuoti (konservuoti) viršutines tilto santvarų dalis, kurios iki to laiko buvo pradėjusios pūti. Pažymėtina, kad nuo 1953 metų visos medinės konstrukcijos buvo apdorotos antiseptikais, kad būtų išvengta irimo. Tačiau tokia procedūra negalėjo pagerinti pralaidumo, todėl 1959 m. buvo pradėtas statyti naujas Avtozavodskio tiltas. Senasis Starodanilovsky tarnavo iki naujojo atidarymo iki 1961 m. Netoli dabartinio tilto vis dar matomi išlikę senosios medinės konstrukcijos stulpai.
Iki 1986 m. tramvajai važiavo naujuoju tiltu nuo Tulskaya ir Avtozavodskaya metro stočių iki Proletarskaya stoties. Dėl remonto darbų nuo 1986 m. tramvajų eismas buvo nutrauktas ir vėl atnaujintas 1988 m. Tuo metu atšaka tapo aklaviete – už tilto buvo besisukantis žiedas. 1992 m. tramvajaus linijos buvo visiškai pašalintos.
Šiuolaikinio tilto dizaino ypatybės ir charakteristikos
Tiltas turi tris tarpatramius (148 m - centrinis ir 36, 4m - pusė). Bendras ilgis kartu su pakrantės statiniais yra apie 900 metrų, didžiausias plotis – 43,4 metro. Kanalo tarpatramio viduryje tiltas yra su vyriais. Skerspjūvio konstrukcijos pagrindas yra 4 dėžės sijos. Pastarojo plotis – 5,5 metro, aukštis – 7,5 metro virš atramų ir iki 2,65 metro tarpatramio spynoje.
Pačios sijos yra surenkamos, sudarytos iš dėžės formos elementų, sveriančių apie 160 tonų. Priveržimas atliekamas 576 plieniniais trosais, kurių skersmuo 45 mm. Kaip ir ant Begovojaus viaduko bei ant Lužnikų metro traukinių tilto, Avtozavodskio tilto šoniniams tarpatramiams dengti buvo panaudotos ne visai sėkmingos sijos.
Iškart eksploatacijos metu buvo atskleistas projektavimo schemos ir surinkimo būdo trūkumas, dėl kurio laipsniškai deformuojasi tarpatramių konstrukcija, nusėdus skliauto spynai. 1990 m. nukritimas buvo 1,3 m nuo numatyto aukščio. Pagrindinė šios problemos priežastis buvo supaprastintas surinkimo būdas.
Neseniai atlikta renovacija
1992 m. tiltas turėjo būti uždarytas remontui. Rekonstrukcijos darbai tęsėsi iki 1996 m., tačiau pagrindinio šarnyrinės sistemos trūkumo pašalinti nepavyko. Antrą kartą tiltas buvo uždarytas 2000–2001 m., po to įtrauktas į Trečiąjį transporto žiedą. Remonto metu buvo pakeisti to paties Lužnikovo tipo šoniniai tarpatramiai ir išvažiavimuose įrengti šoniniai viadukai.
2016 m. rudenį eismas Avtozavodskio tiltu buvo ribojamas dėl reguliaraus eismoremonto darbai, dėl kurių trečiajame transporto žiede susidarė gana didelės spūstys. Renovacija baigta 2017 m. vasarą.
