Aplinkybės susiklostė taip, kad mūsų iš anksto suplanuotas maršrutas kardinaliai pasikeitė ir vietoj nurodyto taško atsidūrėme Daliane. Kinija man yra paradoksų šalis, ir Dalianas šia prasme nėra išimtis. Iš prigimties esu kruopštus žmogus, todėl mums beskubėdami Shen-Da greitkeliu internete spėjau „atsikasti“daug sau ne itin malonios informacijos. Išsiaiškinau, kad 2010 metais Daliano uoste (Kinija prisimena šią tragediją, nes į jūrą išsiliejo tonos naftos) sprogo naftotiekis, o 2011 metais buvo didžiulis potvynis. Susiruošęs pamatyti purviną geltoną jūrą ir po potvynio likusius griuvėsius, net nesupratau, kad švarus, gražus ir išpuoselėtas miestas, į kurį patekome, yra Dalianas. Kinija, naudodama šio miesto pavyzdį, parodė, kaip jai rūpi savo „veidą“.
Blizgančios švarios gatvės, žalios vejos švelniai besivyniojančios aplink europietiškos architektūros pastatus, vešlios ryškiai žalios medžių viršūnės,žydintys krūmai – niekada negalima sakyti, kad miestas yra vienas didžiausių Kinijos uostų. Miestas man taip patiko, kad neliko nė pėdsako blogos nuotaikos. Kai tik apsigyvenome, iškart išėjome pasivaikščioti. Mūsų vertėja pasirodė protinga moteris. Ji iškart pasakė, kad Dalianas yra miniatiūrinė Kinija. Mieste yra viskas, kas yra šalyje: uostai ir universitetai, prabangūs kurortai ir didelės statybų įmonės, nesibaigiantys paplūdimiai ir nuostabiai švarios gatvės. Vertėjas tęsė: „Ar žinai, kas iš tikrųjų yra Kinija? Dalianas (nuotrauka) jums parodys. Ji buvo teisi.
Savaitę praleidęs šiame mieste, amžinai įsimylėjau Kiniją. Šiandien galiu valandų valandas kalbėti apie tai, kaip mane pribloškė Švenčiausiosios Jėzaus Širdies katalikų bažnyčia, kaip patiko vaikščioti po Zhongshan aikštę, kokia graži pakrantė, besitęsianti beveik pusantro tūkstančio kilometrų. Dalianas – miestas, kuriame žmonės mokosi, dirba, ilsisi, įsimyli. Pats dar nenusprendžiau, kodėl viešnagė šiame mieste man tapo tokia romantiška, bet tikrai žinau: kitų metų planuose pirmas punktas – atostogos Kinijoje.
Dalianas yra prabangos miestas
Daliane yra vieta, kuri privertė mane jaustis kaip ypatingas karališkasis kraujas. Už pusės kilometro nuo kranto pamatėme nedidelę uolėtą salelę. Vertėja paslaptingai nusišypsojo ir pasakė, kad ji vadinasi Baichui ir galime ją aplankyti. Baichui pasirodė tik dalis kurortinės zonos, labiau panašižemiškasis rojus nei buvusi Kinijos partinio elito poilsio vieta. Prabangios vilos, golfo laukai, baseinai, pasakiškai graži gamta vilioja turistus iš viso pasaulio. Keista, bet pagal mūsų standartus apgyvendinimas šiame kurorte yra palyginti nebrangus. Apie Daljaną galite kalbėti valandų valandas. Tiems, kurie ketina ten vykti, patariu būtinai aplankyti visus paplūdimius, eiti į gatvę. Changjianglu, norėdami pasigrožėti retro tramvajais, būtinai paglostykite „Guileshi“(vėžlio akmenį), esantį Jinshitane, nufotografuokite unikalius rifus, esančius šioje valdiškoje kurortinėje zonoje. Beje, čia ką veikti ras ir pirkėjai. Daiktai Kinijoje yra labai pigūs, tačiau jų kokybė yra daug aukštesnė nei „importuotų“Kinijos vartojimo prekių, prie kurių esame įpratę.
