Dzeuso statula yra trečiasis pasaulio stebuklas, kuris, deja, iki šių dienų neišliko. Jis buvo įsikūręs Olimpijoje, senovės Graikijos mieste, 150 km į vakarus nuo Atėnų. Miestas garsėjo tuo, kad vyko olimpinės žaidynės. Varžybos buvo pradėtos rengti VII amžiuje prieš Kristų, tačiau tada jos nebuvo didelio masto. Laikui bėgant žinia apie vyrų varžybas dėl jėgos ir miklumo pasklido po daugelį šalių, o į Olimpiją ėmė burtis atstovai iš Egipto, Sirijos, Mažosios Azijos, Sicilijos. Žaidimai tapo politinio pobūdžio, todėl siekiant pabrėžti jų svarbą buvo nuspręsta pastatyti šventyklą pagrindiniam dievui Dzeusui ir sukurti jo statulą.
Iš pradžių buvo pastatyta šventykla, o talentingas graikų architektas Lebonas prie jos statybos dirbo daugiau nei 15 metų. Struktūra priminė to meto graikų šventoves, tik buvo daug didesnė ir prabangesnė. Dzeuso šventyklos ilgis – 64 m, plotis – 28 m, aukštis – 20 m. Jos stogą laikė 13 didžiulių 10 metrų kolonų. Tačiau graikams neužteko vienos šventovės, jie norėjo, kad jų olimpinėse žaidynėse dalyvautų pats Dzeusas, todėl buvo nuspręsta sukurti jo statulą.
Olimpiečio Dzeuso statula yra atėniečio kūrinysskulptorius Fidias. Remiantis išlikusiais liudininkų įrašais, jo aukštis siekė apie 15 m, todėl vos tilpo šventykloje. Atrodė, kad jei Dzeusas pakils nuo sosto, tada jo galva atsirems tiesiai į lubas. Perkūno figūra buvo išdrožta iš medžio. Tada Fidijas prie medinio rėmo pritvirtino rožinio dramblio kaulo plokštes, todėl dievo kūnas atrodė gyvas. Barzda, apsiaustas, skeptras su ereliu ir Nikės figūrėlė buvo nulieti iš vientiso aukso. Iš šio tauriojo metalo buvo sukurtas ir Dzeuso galvą puošiantis alyvmedžių šakelių vainikas. Skulptūrai sukurti prireikė daugiau nei 200 kg aukso, o tai kainuoja beveik 9 milijonus dolerių.
Dzeuso statula Olimpijoje tuo metu buvo toks unikalus šedevras, kad žinia apie ją pasklido daugelyje šalių, žmonės iš netoliese esančių valstijų susirinko pažvelgti į šią didybę. Dievas atrodė taip natūraliai, kad atrodė, jog jis tuoj atsikels. Pasak legendos, baigęs statulos kūrimo darbus, Fidijas paklausė: „Dzeusai, ar tu patenkintas?“. Tuo pačiu metu trenkė perkūnija, ir graikai šį ženklą priėmė kaip patenkinamą atsakymą.
Septynis šimtmečius Dzeuso statula palankiai šypsojosi visiems olimpinių žaidynių dalyviams. 391 m šventyklą uždarė romėnai, tuo metu priėmę krikščionybę. Romos imperatorius Teodosijus I, kuris buvo krikščionis, neigiamai žiūrėjo į viską, kas susiję su pagonybe, uždraudė varžybas ir Dzeuso garbinimą.
Tuo metu Dzeuso statula buvo apleistaapiplėšė, o kas iš jo liko, buvo išsiųsta į Konstantinopolį. Tačiau skulptūrai nebuvo lemta išlikti, ten ji per gaisrą visiškai sudegė. Šventyklos liekanos buvo aptiktos 1875 m., o 1950 m. archeologams pasisekė aptikti genialaus skulptoriaus Phidias dirbtuves. Šios vietos buvo kruopščiai ištirtos, todėl mokslininkams pavyko išsiaiškinti, kaip atrodo Dzeuso statula, ir atgaivinti Perkūno šventyklą.
