Maskvos Kremliaus Apreiškimo katedra turi ilgą ir sudėtingą istoriją. Tai puikus kelių epochų istorijos ir architektūros paminklas, turintis savo veidą. Garsioji katedra buvo asmeninė Rusijos carų ir didžiųjų kunigaikščių šventykla.
Seniausia jos dalis buvo pastatyta pačioje XIV amžiaus pabaigoje, o naujausia – XIX a. XIX amžiaus šventyklos istorijos aprašymuose yra niekur nepatvirtintų legendų apie nedidelės medinės bažnyčios, vadinamos Apreiškimu, statybą. Jį 1291 m. pastatė princas Andrejus Aleksandrovičius, Aleksandro Nevskio sūnus. Tuo metu Maskvoje viešpatavo kunigaikščių šeima, o jo dvare turėjo būti šventykla. Tačiau oficialiai Apreiškimo katedra kronikose paminėta tik 1397 m. Štai kodėl istorikai ir tyrinėtojai mano, kad akmeninė Maskvos Kremliaus Apreiškimo katedra buvo pastatyta XIV amžiaus pabaigoje.
Penkioliktame amžiuje Ivanas Trečiasis pradėjo didžiulę prabangios didžiojo kunigaikščio rezidencijos statybą. Iki šio laiko yra pradžianaujų Kremliaus sienų statyba ir didelės Maskvos Kremliaus šventyklos Marijos Ėmimo į dangų katedros statyba, kuri pasirodė nesėkminga – staiga sienos sugriuvo. Kaip sako išlikusios kronikos, Apreiškimo katedra buvo pastatyta Pskovo meistrų. Iš pradžių ji turėjo tris kupolus – centrinį (didžiausią) ir du rytiniuose šventyklos kampuose. Šešioliktame amžiuje buvo pastatyti keturi praėjimai su savo kupolais, o dar du atsirado pagrindiniame tūryje. Taigi Maskvos Kremliaus Apreiškimo katedra tapo devynių kupolų. 1508 m. jo centrinis kupolas buvo paauksuotas. XVI amžiaus viduryje visi kupolai ir stogas buvo apdirbti paauksuotu variu. Nuo tada katedra vadinama „Auksiniu kupolu“.
Pastatas gausiai dekoruotas. Jo sienas puošia arkinis diržas, kurio ištakos slypi Vladimiro tradicijose. Jo dėka ji dera su gretimoje Ėmimo į dangų katedra.
Maskvos Kremliaus Apreiškimo katedra buvo smarkiai apgadinta 1917 m. per apšaudymą. Artilerijos sviedinys sugriovė jos prieangį, o 1918 metų kovą katedra, kaip ir pats Kremlius, buvo uždaryta. Šiandien garsioji šventykla veikia kaip muziejus. Anksčiau Kremliuje buvo kita bažnyčia, vadinama Blagoveščenskaja. Ją sunaikino bolševikai, o dabar jos beveik niekas neprisimena.
Kremliaus arkangelo katedra buvo Rusijos carų ir didžiųjų kunigaikščių kapas. Pastatas pastatytas iš sniego b altumo akmens. Jo aukštis yra dvidešimt vienas metras. PabaigojeXVI amžiuje katedros sienos buvo nudažytos, tačiau freskos liko tik diakonikuose, kur yra Ivano Rūsčiojo kapas. Arkangelo katedrą nutapė geriausi dailininkai – S. Ušakovas, F. Zubovas, I. Vladimirovas, F. Kozlovas. Ypač vertinga žemesnės pakopos freskų „portretinė“dalis. Jį sudaro 60 katedroje palaidotų didžiųjų kunigaikščių atvaizdų. Garbingiausia vieta – Vasilijaus Trečiojo portretas.
