Vandens kelionės yra tokia veikla lauke, kuri pas mus tampa vis populiaresnė. Nenuostabu: mūsų šalyje gausu neramių kalnų upių, nuostabaus grožio ežerai ir jūros. Buriavimas, irklavimas, baidarės, baidarės, katamaranai, plaukimas plaustais, baidarės ir plaustais – vandens turizmo pasaulis yra labai įvairus. Pastaruoju metu atsirado naujas ekstremalaus poilsio tipas: kliūčių (kaskadų ir krioklių) įveikimas visai be vandens transporto priemonių, kai kuriais šilumą taupančiais kostiumais. Šis straipsnis skirtas vandens kelionių organizavimui. Kaip numatyti visus pavojus ir jų išvengti? Kaip pasiekti tą subtilų balansą, kad visi akcijos dalyviai patirtų stiprių emocijų iš laukinės gamtos šėlsmo ir tuo pačiu žinotų, kad yra kuo labiau saugomi?
Maršruto ir tvarkaraščio kūrimasjudėjimas
Ruoštis vandens kelionei reikia ne tik išmanyti vietovę, bet ir atsižvelgti į klimato ir oro sąlygas, turistų sudėtį, patirtį ir ištvermę, vandens transporto priemonės pasirinkimą. Ne visos upės tinkamos keliauti: seklumose, tankmėse, žemuose tiltuose, o ant seklių dažnai aptinkamos užtvankos. Dideliuose vandens plotuose dideli laivai kelia pavojų. Kalnų upės, tinkamos plaukioti plaustais, pagal sudėtingumą skirstomos į taškus: nuo vieno (lengviausia) iki šešių (ekstremaliausia). Į tai reikėtų atsižvelgti renkantis komandą žygiui. Klimato ir ypač oro sąlygos gali pakoreguoti planuojamo maršruto sudėtingumo lygį. Jei grupėje yra pradedančiųjų, nereikėtų rinktis upių, kurių nuolydis viršija 1,5 m vienam kilometrui. Kai planuojate eiti prieš srovę, atkarpose, kurių pakilimo kampas yra 1–1, 2 m, reikia iš anksto nutiesti laidus, ištraukti virvę arba pastatyti stulpus. Taip pat būtina numatyti vietas sustojimams ir nakvynėms.
Vandens žygio organizavimas
Už kelionę atsakingas asmuo turi atlikti nuodugnią vandens transporto priemonės apžiūrą. Skirtingai nuo žygių pėsčiomis, ant vandens visi dalyviai turi jaustis kaip viena komanda, pasiruošusi atremti pavojų gyvybei. Ir todėl, kad disciplina turi būti griežta, kaip armijoje. Reikėtų surengti preliminarų instruktažą, kurio metu dalyviai turėtų būti supažindinti su laivo valdymu, aptarti savo veiksmus ekstremalių situacijų atveju, paskirstyti atsakomybę tarp komandos narių.
Kelionių vandeniu saugumas labai priklauso nuo visos grupės koordinuotų veiksmų. Jei komandoje yra pradedančiųjų, įsodinkite juos į baidarę ar baidarę su patyrusiu turistu. Kad ir kokios puikios būtų jūsų v altys, į žygį pasiimkite grupės remontininką. Tokie dalykai kaip atsarginės mentelės, plona guma pleistrams, klijai ir pompa yra būtini.
Žygio metu
Atskirų baidarių, katamaranų ar plaustų organizatorius ir kapitonai turi mokėti perskaityti pakrantėje ir pačioje akvatorijoje įrengtus navigacinius ženklus, žinoti elementarias elgesio vandenyje taisykles. Didelėse upėse būtina laikytis arti kranto, nes baržų ir garlaivių judėjimas, motorizuoti laivai sukuria bangą, kuri pavojinga lengviems puntams. Sustojus nakvynei būtina visas vandens transporto priemones ištraukti į krantą ir apversti aukštyn kojomis. Į vandens keliones vykstančio turisto įranga turėtų būti įvairesnė. Be kita ko, jis turėtų apsirūpinti irklavimo pirštinėmis, vandeniui atspariu hermetišku maišeliu, kur susidėti visą drabužių ir batų komplektą. Produktai, kurie gali būti pažeisti dėl sąlyčio su vandeniu, suvyniojami į plastikinę plėvelę. Sunkesni kroviniai dedami į užpakalinį skyrių, o lengvesni – į laivapriekio skyrių. Asmeniniai turistų daiktai pririšami prie balionų. Katamaranuose svarbu paskirstyti bagažą taip, kad dešiniojo ir kairiojo borto apkrova būtų vienoda.
Judėkite maršrutu
Vandens žygiai turi vykti taip, kad organizatorius galėtųpamatyti ir duoti įsakymus atskirų baidarių ar katamaranų kapitonams. Darbo su irklais tempą nustato priekinis irkluotojas. Tuo pačiu metu kapitonas arba jo padėjėjas vairuoja laivą. Ramiame vandenyje baidarės ar baidarės gali judėti „pulke“, tačiau sraunant srovę reikia išsirikiuoti į vieną eilę. Seklioje vietoje, kur aštrūs akmenys ir chaotiška banga gali būti pavojinga baidarei, vadas (pirmoje v altyje) duoda komandą: „Išsirikiuok į pabudimo koloną“. Visi laivai išsirikiuoja vieno ar dviejų korpusų atstumu ir seka kampanijos lyderį. Jei katamaranas užbėga ant seklumos, jis iškraunamas, vedamas ant virvės (arba nešiojamas rankomis) ir pripildomas bagažu. Ekstremaliose vietose komanda palieka laivą, aplenkdama jį palei krantą. Laivas gabenamas vilkti arba ant virvelės. Organizatoriaus padėjėjas uždaro valčių koloną. Jis taip pat turėtų turėti remonto įrankių krepšį.
Asmeninės apsaugos priemonės
Vandens kelionės turi savo specifiką. Be atsarginio aprangos komplekto, kiekvienas dalyvis privalo turėti gelbėjimosi liemenę arba kamštinį/porolono diržą. Jei kelionė vyksta audringa kalnų upe, tuomet reikalingas motociklo tipo šalmas, apsaugantis galvą nuo atsitrenkimo į akmenis. Žygis prieš srovę asocijuojasi su aktyviu irklavimu, todėl reikalingos kumštinės pirštinės su nupjautais pirštais. Taip pat reikia atsiminti, kad skirtingai nei žygiuose, vandenyje krūvis tenka ne kojoms, o pečių, krūtinės, rankų ir nugaros raumenų grupėms. Pirmosios pagalbos vaistinėlėje turite turėti anestezijos ir šildančio kremo.
Neatidėliotinos situacijos vandens kelionėje
Kelionės vandeniu, ypač plaukiojimas plaustais kalnų upėmis, tam tikru mastu yra ekstremali poilsio forma. Todėl visi akcijos dalyviai turi būti psichologiškai pasiruošę tam, kad jų v altis apvirs, o patys atsidurs š altame ir audringame vandenyje. Sumišimas ir pasidavimas pavojui yra toks pat žalingas, kaip ir savo galimybių pervertinimas. Dar prieš kelionės pradžią būtina su visais dalyviais „prarasti“visas galimas ekstremalias situacijas vandens žygyje. Būtina automatizuoti visos komandos ir paties aukos veiksmų algoritmą tam ar kitam pavojuje. Netgi patartina praktikuotis vandenyje, lavinant įgūdžius mesti ir gauti gelbėjimo liniją, plaukioti baidare, plaukti su gelbėjimosi liemene smarkioje srovėje ir pan.
