Čečėnijos Respubliką sudaro penki miestai ir trys kaimai. Be jų, dar apie 200 kaimų, tarp kurių yra oficialiai apleistų. Čečėnijos miestai skiriasi gyventojų skaičiumi. Groznas užima pirmąją vietą su daugiau nei 200 000 žmonių. Likusieji atsilieka nuo jo – miestai, kuriuose gyvena mažiau nei 60 tūkst. Tačiau kiekvienais metais gyventojų skaičius auga. Visiškai įmanoma, kad po dešimties metų respublika taps tokia, kurioje gyvens daugiau nei 1 milijonas žmonių.
Skarai
Šali miestas yra 40 kilometrų į pietryčius nuo Grozno. Jis gavo oficialų statusą 1990 m. Totorių-mongolų jungo nuvertimas tolimame XIV amžiuje ir Dagestano dvarininkų, Aukso ordos pakalikų, išvarymas iš žemių prisidėjo prie Šalio įkūrimo. Nepaisant karinių įvykių, miesto gyventojų skaičius nuolat auga ir 2016 metais sudarė daugiau nei 52 tūkst. žmonių, kurių dauguma yra čečėnai pagal tautybę. Šalis yra toli nuo geležinkelio kelių. O miestą autobusu jungia tik su Groznu. Šiuolaikinis Shali buvo atstatytas po toČečėnijos karinės operacijos.
Urus-Martan
Antras pagal dydį Čečėnijos miestas po sostinės Grozno. 2016 metų pradžioje jame gyveno per 57 tūkst. Kaip ir kai kurie kiti Čečėnijos miestai, šis yra visai netoli sostinės. Jis yra 30 kilometrų į pietus nuo Grozno, prie Martano upės. Iki Sovietų Sąjungos žlugimo Urus-Martan buvo kaimas, kuriame nebuvo pramonės. Pagrindinis miesto įžymybė – etnografinis muziejus po atviru dangumi Dondi-Yurt. Jis atkuria praėjusių amžių Čečėnijos kaimo atmosferą su unikaliais namų apyvokos daiktais, kurie buvo renkami visame regione.
Pagrindinė miesto gatvė pavadinta Respublikos Prezidento – A. A. Kadyrovas. Daugelyje Čečėnijos miestų yra rajonai, pavadinti mokslininkų ar kitų garsių ir įtakingų žmonių vardais.
Gudermes
Šiuo metu miestas yra svarbiausias Šiaurės Kaukazo transporto mazgas. Per jį eina greitkelis į Baku, priešinga kryptimi juo galima patekti į Maskvą. Geležinkeliu Gudermesas yra sujungtas su didžiausiais regiono miestais. Būtent dėl geležinkelio stoties statybos ir ją aptarnaujančių darbininkų gyvenamosios vietos poreikio lėmė miesto atsiradimo faktas. Aulo vietoje buvo įrengta veikianti gyvenvietė, vėliau 1941 m. gavo miesto statusą. Tarp gyventojų vyrauja čečėnų tautybės atstovai, tokių mieste, surašymo duomenimis, per 95 proc. Anksčiau Čečėnijos miestuose taip pat gyveno rusai, tačiau perginkluotų konfliktų, jie visi bandė pasitraukti iš respublikos teritorijos.
