Rusijos imperijos teritorijoje buvo pastatyta daugybė vienuolynų, šventyklų, bažnyčių, katedrų. Kiekvienas pastatas buvo suprojektuotas ir pastatytas garsių savo laikų architektų. Palaipsniui tokie pastatai tapo kultūros paminklais, o dabar reprezentuoja istorinį paveldą. Tarp tokių Rusijos lobių yra Šamordino vienuolynas.
Vieta
Kiekvienas, norintis aplankyti šią vietą, turėtų žinoti, kaip patekti į Shamordino vienuolyną. Vienuolynas yra Kalugos regione, netoli to paties pavadinimo kaimo. Istoriniuose dokumentuose jo pavadinimas rodomas kaip Shevardino.
Vienuolynas yra keturiolika kilometrų nuo Kozelsko ir dvidešimties kilometrų nuo Optinos Ermitažo. Pasak piligrimų, komplekso kupolai matomi iš R-92 greitkelio pusės.
Vienuolyno istorija
Šamordino vienuolyno istorija prasidėjo 1884 m., kai Jo ŠventenybėSinodas išleido dekretą, pagal kurį kaime buvo suburta moterų bendruomenė. Kliučarevos našlė buvo jos globėja.
Tolimesnis bendruomenės likimas susijęs su Sofija Bolotova. 1884 m. ji pateikė prašymą Kalugos vyskupų konsistorijai, kad būtų tonzuota ir prisijungtų prie bendruomenės. Bolotova gavo leidimą tonzuoti. Ritualas vyko tų metų rugsėjo pradžioje. Kai jai buvo atlikta tonzacija, jai buvo suteiktas Sofijos vardas.
Spalio pirmąją Šv. Ambraziejaus darbais buvo pastatyta pirmoji bendruomenės bažnyčia. Po jos pašventinimo bendruomenė buvo reorganizuota, o vienuolė Sofija tapo pirmąja abate.
Vienuolynas buvo skurdus, neužteko pinigų vienuolėms išlaikyti, kurių kasmet vis daugėjo. Tačiau buvo rasti rėmėjai, kurie skyrė lėšų Kazanės Šv. Kaime taip pat buvo pastatytos dar dvi naujos bažnyčios.
Per ateinančius kelerius metus vienuolių skaičius sparčiai augo. Seserys vienuolyne užsiėmė ne tik pamaldomis, bet ir gailestingumo darbais. Taip šalia vienuolyno esančioje teritorijoje buvo atidaryti labdaros namai ir valstiečių mokykla.
1888 m. mama Sofija susirgo. Po kelių mėnesių sunkios ligos ji buvo įtraukta į Didžiąją schemą ir mirė kitų metų sausio 24 d.
Klestėjimo laikas
Šamordino vienuolynas išgyveno savo klestėjimo laikus. Po abatės mirties vienuolė Efrosinya buvo paskirta abate. 1987 m. ji buvo paskelbta šventąja.
Vienuolynas gavo statusąvienuolynas tik 1901 m. Tada jai buvo suteiktas Šv. Ambraziejaus Ermitažo vardas. Beje, Levo Tolstojaus sesuo tais pačiais metais davė vienuolijos įžadus.
Prieš revoliuciją buvo iškeltas stavropeginio statuso suteikimo vienuolynui klausimas, tačiau perversmas tam sutrukdė. 1918 m. vienuolyne gyveno tūkstantis vienuolių, o 1923 m. vienuolynas buvo uždarytas.
Renesansas
Šamordino vienuolynas buvo vėl atidarytas 1991 m. patriarcho Pimeno dekretu. Vienuolė Sergijus buvo paskirtas abate. Vienuolyno teritorijoje buvo pastatyta bažnyčia, skirta ikonai „Numalšink mano sielvartus“. Po to čia atsirado pirmieji naujakuriai, kurie tvarkė gyvenimą.
Gerbiamos piktogramos
Remiantis atsiliepimais, vienuolyne ypač gerbiamos dvi ikonos: Kazanė ir Duonos užkariautojas. Pirmasis liko vienuolyne iš vienuolės Ambrose Klyuchara. 1890 m. vyresnysis Ambrose'as užsakė piktogramą „Duonos užkariautojas“specialiai Shamordino. Jos garbei buvo pastatyta šventykla.
Šiuo metu ši ikona yra Lietuvoje, kur ją perkėlė hieromonkas Poncijus. Pasak legendos, jam pasirodė vyresnysis Ambraziejus ir įsakė paimti ikoną iš šventyklos ir ją pasilikti.
Apsilankymas vienuolyne
Remiantis atsiliepimais, Shamordino vienuolyne lankytojams keliami griežti reikalavimai. Į maldos vietą atvyksta tūkstančiai maldininkų iš visos šalies. Jiems organizuojamas jaukus viešbutis. Išpuoselėta vienuolyno teritorija, gražiausias švento vandens š altinis – visa tai verčia lankytojus vėl ir vėl sugrįžti į šią ramią vietą.ir ramus kampelis.
Aplankę vienuolyną visi svečiai ir piligrimai palieka tik teigiamus atsiliepimus apie priėmimą, apgyvendinimą ir patį vienuolyną.
