Gana jaunas miestas, kurio architektūrinė išvaizda atspindi trijų šimtmečių kultūrą, apipintas mitais. Paslaptinga ir iš pažiūros netikra, ji pastatyta ant kaulų ir žmonių kančių. Jo praeitį nuo pat įkūrimo gaubia paslaptis, ir net vietiniai gyventojai mažai žino apie savo mylimą Sankt Peterburgą.
Ar pavyks sužinoti visas paslaptis ir atskirti tiesą nuo fantastikos? Pabandykime pakelti paslapties šydą ir pasakokime apie Sankt Peterburgo legendas remdamiesi istoriniais faktais.
Kieno garbei pavadintas miestas prie Nevos?
Pagrindinis mitas siejamas su miesto pavadinimu. Daugelis mano, kad Sankt Peterburgas pavadintas jo įkūrėjo Petro I vardu. Tačiau iš tikrųjų Sankt Peterburgas pavadintas dangiškojo Rusijos imperatorių globėjo – apaštalo Petro – vardu.
Kam priklauso daugumos tiltų rekordas?
Antra Sankt Peterburgo legenda sako, kad Šiaurės Venecijai priklauso tiltų skaičiaus rekordas pasaulyje. Tai labai glostantis teiginys Peterburgiečiams, bet iš tikrųjų delnasčempionatas vyksta Hamburge. Antrame pagal dydį Vokietijos mieste yra 2 300 žmonių sukurtų statinių, pastatytų virš kanalų, ir šiuo rodikliu jis gerokai lenkia visus miestus.
Auksinis Bolšeokhtinskio tilto kniedijimas
Su tiltais – miesto skiriamaisiais ženklais – siejama daugybė mitų ir legendų apie Sankt Peterburgą. Taigi 1911 metais buvo baigta statyti viena gražiausių perėjų, pagaminta iš metalinių konstrukcijų, sujungtų kniedėmis. Reikia pripažinti, kad Bolšeohtinskio tiltas nepatiko miestiečiams, kurie jį vadino bjauriu ir pernelyg sudėtingu.
Pastačius greitkelį sklido gandai, kad viena iš milijono kniedžių pagaminta iš gryno aukso. Esą statybininkai jį uždėjo ant sėkmės, o ant viršaus uždengė metaline plėvele, kad apsaugotų nuo vagių. Peterburgiečiai suskubo ieškoti, tačiau kol kas nepasisekė. Tikėkite ar ne – kiekvienas nusprendžia pats.
S. Perovskio vaiduoklis
Viena baisiausių Sankt Peterburgo miesto legendų yra susijusi su tiltu per Gribojedovo kanalą, kuris yra šalia Išganytojo Kraujo bažnyčios. Garsioji orientyra buvo pastatyta toje vietoje, kur 1881 metais buvo pralietas Aleksandro II kraujas. Po penkių nesėkmingų bandymų prieš imperatorių, šeštasis buvo sėkmingas. „Narodnaya Volya“mesta bomba nutraukė valdovo, praminto „Išvaduotoju“dėl baudžiavos panaikinimo, gyvenimą. Kitą dieną po tragedijos buvo nuspręsta ją įamžinti. Taip atsirado nacionalinis muziejus-paminklas – centro architektūrinė dominantėšlovingas miestas prie Nevos.
Peterburgiečiai tvirtina, kad kartais vėlyvą vakarą ant tilto išnyra jaunos merginos siluetas, ant kurio kaklo matyti smaugimo žymės. Ji laiko rankose b altą nosinę ir ja mojuoja. Tai Sofijos Perovskajos vaiduoklis, kuris buvo organizacijos „Narodnaya Volya“narys ir davė ženklą bombonešiui. Semjonovskio pulko parado aikštelėje pakabintas teroristo vaiduoklis kelia siaubą vėlyviems praeiviams. Neatsitiktinai tiltas yra pagarsėjęs tarp vietinių: vos merginai pamojavus ranka, pakeliui sutiktas nelaimingasis tarsi akmuo panyra po vandeniu. Ir po kelių dienų vieno nuskendusio žmogaus tampa daugiau.
Yra informacijos, kad Perovskaja stovėjo prie Michailovskio sodo tvoros, o ne ant tilto. Daugelis netiki miesto „siaubo istorija“, tačiau vėlai vakare mažai žmonių rizikuoja patys patikrinti jos tiesą.
Lietuvių tiltas, atsiradęs užburtoje vietoje
Kita urbanistinė Sankt Peterburgo legenda susijusi su Liteinių tiltu, kurį statant iškilo didelių sunkumų. Pasirodė XIX amžiaus pabaigoje, mistišką šlovę pelnė statant. Povandeninių darbų ir pamatų statybos metu žuvo kelios dešimtys žmonių. Šis faktas čiabuvių nenustebino, nes inžinerijos šedevras buvo užburtoje vietoje, po kurios apačioje ilsėjosi vadinamasis kruvinas akmuo.
Istorikai teigia, kad senovės gentys, apsigyvenusios prie Nevos žiočių, aukodavo kruvinas aukas akmeniui. Nelaimingi kaliniaitikėdamasis nuožmios mirties, maldavo upės juos išgelbėti, ir vieną dieną ji pakeitė savo vagą. Pačiame apačioje buvo didžiulis trinkelių akmuo, apibarstytas krauju, ir nuo tada akmuo ėmė beatodairiškai visiems keršyti. Čia karts nuo karto nuskęsdavo žmonės, apvirsdavo v altys, o jūreiviai netikėtai atsidurdavo už laivo, plaukiančio per riedulį. Manoma, kad daugiau nei 100 žmonių dingo be žinios paslaptingame sūkuryje.
Mistinė perėja
Didžiulis tiltas su ketaus turėklais palieka dviprasmišką įspūdį. Ant mistiškos auros apgaubtos konstrukcijos vaiduokliai dažnai matomi tirpstantys tamsoje. Čia buvo stebima Lenino šmėkla, revoliucionieriai ir ištisos pilietinio karo laikų karių kuopos, kurios dingo taip pat staiga, kaip ir pasirodė.
Be to, čia savižudybės skuba nutraukti savo gyvenimą, o nusik altėliai dažnai puola neapsaugotas aukas. Kaip jau minėta, Nevos gylis čia siekia 24 metrus, o žmonių kūnai nerandami, nepaisant detektyvų paieškos.
Vietos gyventojai perspėja, kad sutemus prie Liteinių tilto geriausia nevaikščioti, kad nesutiktumėte svečių iš ano pasaulio ir nepatektumėte į juodą piltuvą, siurbiantį praeivius. Kad ir kaip būtų, bet taksi vairuotojai atsisako naktį važiuoti per keltą.
Ermitažo vaiduokliai
Jei kalbėtume apie vaiduoklius, jie jau seniai tapo neįprasta Šiaurės Palmyros atrakcija. Vaikščiodami miesto gatvėmis galite sutikti daugybę istorinių epochų, glaudžiai susipynusių viena su kita. Ekstrasensai teigia, kad Sankt Peterburgas yra unikali vieta, kurioje laikas ir erdvės keičiasi, todėl atsiranda nepaaiškinamų reiškinių.
Galbūt jūs nepatikėsite Sankt Peterburgo vaiduoklių egzistavimu, tačiau apie juos sklando daugiau nei pakankamai Sankt Peterburgo legendų. Mylimiausia Sankt Peterburgo gyventojų šmėkla – Nikolajaus I šešėlis, klaidžiojantis Ermitažo salėse. Didžiausio meno muziejaus darbuotojai naktį dažnai stebi imperatoriaus siluetą, tyliai klaidžiojantį tuščiomis salėmis.
Nenuostabu, kad muziejaus kompleksą, kurį sudaro kelios dešimtys architektūros paminklų pastatų, persekioja vaiduokliai. Kartkartėmis suskamba žadintuvas, pasigirsta atodūsiai ir dejonės, o pūkuoti Ermitažo sargybiniai, klausydami kažko nežinomo, išsisklaido į visas puses.
Slaptas praėjimas po Ermitažu
Mitų kūrėjų dėmesio neaplenkia ir slaptos požeminės perėjos, jungiančios miesto pastatus su muziejaus pastatu. Sankt Peterburgo mitai ir legendos byloja, kad Ermitažas siejamas su M. Kšesinskajos, susitikusios su carevičiumi, dvaru. Dabar pastate yra Rusijos politinės istorijos muziejus. Esą būsimasis imperatorius Nikolajus II per labirintą, iškastą po Neva, išvyko aplankyti garsiosios Mariinskio teatro balerinos. Tiesa, iki šiol šio požemio niekam nepavyko rasti.
Paslaptingasis požemis
Jei tikėti Sankt Peterburgo legendomis, požeminių perėjų mieste ir jo apylinkėse pakanka. Neseniai vietiniai kasėjai atrado didelę labirintų sistemą, esančią po Aleksandro Nevskio lavra, tačiau juos užtvindė purvini mažos upės vandenys. Vienuolynas.
Be to, Vasaros sodo teritorijoje dar praėjusio amžiaus 20-aisiais buvo rasta požeminė perėja, vedanti link Fontankos. Tačiau šiuo metu niekas neranda jo įėjimo, nes galerijos buvo nusėtos akmenimis. Vietiniai persekiotojai, tyrinėjantys apleistas vietas, pasakoja apie visą požeminių komunalinių paslaugų sistemą, esančią po Sennaya aikšte ir Ligovskio prospektu. Deja, ekspertai neužsiima tyrimais, o Sankt Peterburgo požeminis pasaulis dabar toks pat paslaptingas, kaip ir prieš šimtą metų.
Labirintai po žeme
Paslaptingi požemiai yra Sankt Peterburgo mitų ir legendų dalis. Vaikams ir suaugusiems bus įdomu sužinoti, kad jie tikrai egzistuoja ir slepia nuostabias paslaptis. Šiaurės Venecija pastatyta pelkėtoje vietovėje su daugybe kanalų, todėl buvo sunku nutiesti praėjimus.
Petro ir Povilo tvirtovės teritorijoje buvo aptiktas plakatas – požeminė galerija, jungianti interjerą su eksterjeru. 97 metrų ilgio slaptas koridorius turėjo fortifikacinę vertę, tačiau gynybai niekada nebuvo naudingas, todėl dažniausiai buvo naudojamas kaip sandėlis. Ir dabar jis atviras turistams.
Petro ir Povilo tvirtovės legendos
Miesto istorinis centras, paverstas muziejumi, gali papasakoti daug įdomių dalykų. Turistų srautai, kuriuos vilioja paslaptingi Sankt Peterburgo mitai ir niūri gynybos tikslais pastatytos Petro ir Povilo tvirtovės istorija, neišsenka.
Manoma, kad daugelis Sankt Peterburgo statinių yra anomalinėse zonose, o kai kurios iš jųstovėti vadinamosiose mirusiose vietose. Prieš kiekvieną statybą žmonės atidžiai tikrindavo vietą: buvo pakabinti šviežios mėsos gabaliukai, o jei jie supuvo, vadinasi, čia bloga energetika, neleidžianti statyti gyvenamųjų namų. Petro ir Povilo tvirtovė, anot aiškiaregių, stovi pagonių šventovės, kurioje buvo aukojamos žmonės, vietoje.
Pavelas Globa jiems pritaria. Jis įsitikinęs, kad Petras I paklojo pamatus būsimai atrakcijai Kiškių saloje, pastebėjęs du erelius – paukščius, kuriuos laikė kito pasaulio pasiuntiniais ir simbolizuojančiais galią. Išdidiems paukščiams apsukus kelis ratus, karalius įsakė pradėti statybas šioje vietoje. Niekas neįtarė regiono anomalijų, o Rusijos imperatorius vadovavosi tik geopolitiniais sumetimais.
Tačiau istorikai teigia, kad tai visos Sankt Peterburgo miesto legendos, o Petro Didžiojo nebuvo, kai 1703 m. gegužės viduryje buvo pastatyta tvirtovė. O jei kalbėtume apie erelius, tai kalnų paukščiai niekada nepasirodė danguje virš pelkių. Ir klausimas, ar po istoriniu paminklu buvo pagonių šventykla, lieka atviras.
Atgaivinti Aleksandro Nevskio lavros vaiduokliai
Vienas mistiškiausių miesto kampelių – Aleksandro Nevskio lavra, iškilusi ant senovinės šventovės griuvėsių. Architektūrinį kompleksą visada gaubė paslapties šydas. Ir iki šiol peterburgiečiai tiki, kad vienuolyne klaidžioja ano pasaulio atstovai, o šio Sankt Peterburgo mito paneigti gali ne vienas mokslininkas (nuotr.paslaptinga vieta pateikta straipsnyje). Pats baisiausias vaiduoklis – nešvariais rūbais tamsoje klaidžiojantis girtas kapakas. Vos pakeliui sutikus praeivį, jis prašo pavaišinti jį alkoholiu. Jei keliautojas neturi degtinės, tada fantomas perpjauna žmogų kastuvu.
Atrakcijos teritorijoje iš karto yra kelios kapinės, o savotiškas mirusiųjų miestas vilioja nervus pakutenti norinčius svečius. Niūrūs vaiduokliai iš kriptų išlenda b altųjų naktų įkarštyje, nepalankiai gyviesiems. O tie, kurie per savo kvailumą skverbiasi į kapų karalystę, lieka čia amžiams arba išprotėja iš patirto siaubo. Turistai patys nusprendžia, ar tikėti šiomis istorijomis, tačiau net patys beviltiškiausi stačiatikių vienuolyne nelanko naktį.
Sovietiniais laikais gimusi legenda
Sovietmečiu Sovietų rūmai buvo laikomi didžiausiu administraciniu pastatu. Pasak Sankt Peterburgo legendos, pastato viduje buvo atlikti genetiniai eksperimentai, kurie nebuvo naudojami pagal pagrindinę paskirtį. O kai projektas buvo uždarytas dėl finansavimo stokos, laboratorijos buvo užpildytos betonu. Tačiau vienam žmogaus pavidalą praradusiam monstrui pavyko išeiti iš kambario. Genetinis keistuolis apsigyveno po žeme, netoli nuo Moskovskaya metro stoties. O vėlyvieji pėstieji, kurie naktį nusileido į požeminę perėją, net girdi baisų kauksmą, keliantį siaubą.
Save įsimylėjęs Sankt Peterburgas yra apipintas paslaptingomis legendomis, kartais net pernelyg neįtikėtinomistikėti. Kai kurios istorijos atrodo juokingos ir įdomius pasivaikščiojimus po miestą daro dar įdomesnius. Šiaurinė Venecija visada turi kuo nustebinti, o besižavintys turistai, sužavėti ypatingu grožiu, bet nesuvokę visų paslapčių, čia sugrįžta dar kartą.
