Rusijos stačiatikių bažnyčios istorija siekia 988 m. kunigaikščio Vladimiro įvykdytą Kijevo Rusios krikštą. Stačiatikybė, iš pradžių priverstinai „primesta“žmonėms, XI amžiaus pradžioje tapo ne tik vienintele Kijevo Didžiosios Kunigaikštystės ir jos sienų gyventojų religija, bet ir Rusijos vienuoliškojo asketizmo pradžia.
Vienuolynas ant Atono kalno minimas Svjatogorsko š altiniuose 1016 m., kai jį įkūrė vienuolis iš Kijevo Rusios Antanas iš Urvų.
Kijevo Rusios krikšto istorija
Kaip matyti iš Nestoro kronikos, Kijevo krikštas prasidėjo 988 m. su Vladimiru, kuris nusivylė savo dievais. Kad nenusilenktų graikų ir bizantiečių kunigams, norėdamas pažinti naująjį Dievą, jis išvyko į Chersonesą Kryme.
Užkariavęs miestą, Vladimiras Bizantijos imperatoriams Konstantinui ir Bazilijui iškėlė ultimatumą, kad jie pradėtų karą prieš Konstantinopolį,nebent jie duos jam savo seserį Aną į žmonas. Broliai susitarė su sąlyga, kad Kijevo kunigaikštis priims stačiatikybę, o tai atsitiko, kai Ana su kunigais ir misionieriais atvyko į Chersonesą.
Legenda pasakoja, kad kunigaikštis Vladimiras staiga tapo aklas ir išsigando, kad tai buvo pagonių dievų kerštas. Ana įtikino jį, kad krikštas sugrąžins jam ne tik kūnišką, bet ir dvasinį regėjimą, kas nutiko. Kariai iš didžiojo kunigaikščio būrio, matydami stebuklą, taip pat tikėjo ir buvo pakrikštyti Chersonese.
Grįždamas į Kijevą, Vladimiras pakrikštijo savo sūnus, o vieta, kur tai vyko, vis dar vadinama Khreshchatyk. Po to visi Kijevo gyventojai buvo pakrikštyti Dniepro vandenyse – nuo vargšų iki bojarų. Jei ne šie įvykiai, vargu ar Athose būtų atsiradęs rusų vienuolynas. Šventojo kalno š altiniai mini, kad Antanas Urvietis atvyko iš stačiatikių Kijevo, kad duotų vienuoliškus įžadus iš Šventojo kalno vienuolių.
Šventasis kalnas
Atonas tapo Šventuoju kalnu po to, kai ant jo išsilaipino Švenčiausiasis Theotokos, plaukdamas laivu su apaštalais į Kiprą pas Lozorių. Dievo Motina pamokslavo vietiniams pagonims ir rodė daug stebuklų, dėl kurių netikintieji priėmė Kristų ir Atone įkūrė pirmąjį vienuolyną, kurio globėja tapo ji.
Šventojo kalno istorija turi daugybę kritimų, bet nesvarbu, kas buvo persekiotojas – totoriai-mongolai, Livonijos riteriai ar turkai, stačiatikybė čia visada išliko. Vienuolynai buvo sugriauti ir vėlbuvo atstatyti, tačiau tik nuo 1830 m. vienuolių klestėjimo ir taikos laikotarpis prasidėjo.
Daugelis stačiatikybės pasekėjų paliko Šventąjį kalną, kad neneštų Dievo žodžio kitoms tautoms arba statytų vienuolynus ir skatintų vienuolystę krikščioniškose šalyse.
Šv. Antanas Urvietis 1013 m. buvo tonzuotas ant Atono kalno, po to išvyko į Kijevą, kad įkurtų jame vienuolyno vienuolyną. Visi vienuoliai, ėmę tonzūrą ant Atono kalno, o paskui išvykę į kitas žemes, norėdami įkurti naują vienuolyną, pavadino jį „Svjatogorskio vienuolynu“kalno, nuo kurio plito stačiatikybė, atminimui.
Pirmasis Rusijos vienuolynas ant Atono kalno
Pirmasis paminėjimas apie Ross iš Kijevo Rusios vienuolystę ant Atono kalno buvo siejamas su stačiatikiais graikais ir iberais (gruzinais), kurių vienuolynuose jie užsiiminėjo asketizmu. XI amžiaus pradžios Svjatogorsko kronikose rašoma, kad rožių tiek daug, kad jie įkūrė savo „Šventosios Dievo Motinos“(Xilurgu) vienuolyną, į kurį pirmą kartą atvyko šv. Antanas.
Jei tikėti senoviniais š altiniais, tai Kijevo Rusios kunigaikščio Vladimiro ir jo žmonos princesės Anos pastangos jai padėjo pasirodyti. Vėliau ją palaikė Jaroslavas Išmintingasis, daug dėmesio skyręs stačiatikybės plėtrai ne tik Kijeve, bet ir toli už jo sienų.
XII a. viduryje tai jau buvo vienuolynas, kuriame buvo tiek daug vienuolių, kad jiems reikėjo naujos vietos vienuolynui. Kreipęsis į Atono tarybą, stačiatikių rasos prašymas buvopatenkinti, ir jiems atiteko apgriuvęs vienuolynas, anksčiau priklausęs tesalonikiečiams. Vienuoliai jį atkūrė ir pavadino senuoju rusiku. Šis aukštai kalnuose esantis vienuolynas su tvirtomis uolose įmūrytomis sienomis buvo labiau panašus į neįveikiamą tvirtovę, o ne į vienuolyno buveinę.
Nuo XIII a. Kijevo Rusioje Šventojo kalno kunigai buvo kviečiami vadovauti vyskupijai. Taip plito vienuolystės tradicijos, kurias gavo pirmieji Senovės Rusijos vienuoliai ant Šventojo kalno. Taigi Vladimiro vyskupijai vadovavo rusų vienuolis Joazafas iš Atono, o Černigovo vyskupijai – Eufrosinusas, kuris kaip dovaną vyskupijai atnešė šventą relikviją – Dievo Motinos Hodegetrijos ikoną. Su šia ikona siejamas naujo vienuolyno atsiradimas 16 amžiuje Pskovo gubernijoje.
Athos tradicijų sklaida Kijevo Rusioje
Per savo šimtmečių senumo istoriją stačiatikybė ant Athos įgavo nusistovėjusias tradicijas ir ritualus, kuriuos vėliau vienuoliai iš Šventojo kalno išplatino visame krikščioniškame pasaulyje.
Seniausias pavyzdys yra Kijevo-Pečersko lavra, kurią 1051 m. įkūrė Šv. Antanas. Kadangi iš pradžių Atono vienuoliams buvo įprasta įsikurti urvuose, Antanas nenukrypo nuo senųjų tradicijų ir apsigyveno vienoje iš jų. Vienuolio Hilariono, Jaroslavo Išmintingojo mentoriaus, iškasė ant kalvos, ji tapo pirmąja naujoko nuo Šventojo kalno buveine.
Naujojo vienuolio asketiškumas ir pamaldumas tapo žinomi už Kijevo ribų, ir naujokai iš visų pusių pradėjo prisijungti prie joSenovės Rusija. Kai jų skaičius pasiekė 100, šventojo Antano prašymu, tuo metu valdęs kunigaikštis Izjaslavas padovanojo vienuoliams kalvą virš urvų. Taip dešiniajame Dniepro krante atsirado pirmieji mediniai vienuolyno pastatai.
Pagal Atonitų tradiciją mirusių vienuolių kaulai buvo iškasti po 3 metų ir patalpinti į urvus. Kijevo-Pečersko lavroje juos galima pamatyti ir šiandien. Ta pati tradicija gyvavo ir kituose Atono vienuolių įkurtuose vienuolynuose.
Svjatogorskio vienuolynas ant Severskio Donecko kranto
Svjatogorskio vienuolynas, įkurtas 1240 m. ant Severskio Doneco kreidos kalnų, tebeegzistuoja ir šiandien. Įkūrėjai buvo Atono vienuoliai, pabėgę nuo Batu invazijos. Jie perėmė tą patį laidojimo paprotį, kurį perėmė ant Šventojo kalno.
Unikalus vienuolyno pastatas yra Šv. Mikalojaus bažnyčia, išraižyta tiesiai į kreidos kalną ir yra neatsiejama jo dalis. Jos vietoje stovėjo nuošliaužos sugriauta Mergelės Ėmimo į dangų bažnyčia. XVI amžiuje nauja bažnyčia buvo nukirsta tiesiai kalno viduje, už jo sienos.
Kai darbai buvo visiškai baigti, kalno siena buvo sugriauta ir pasaulis išvydo precedento neturinčio grožio bažnyčią, populiariai vadinamą „kreidos periodu“. Pagrindinė vienuolyno šventykla yra Ėmimo į dangų katedra, kuri buvo pastatyta praėjus daugeliui metų po vienuolyno uždarymo ir 1787 m. Kotrynos 2-osios dekretu padovanota (kaip „vasarnamis su giraite“) Grigorijui Potiomkinui.
Pusę šimtmečio paveldėtas Potiomkinų šeimoje, Svjatogorsko vienuolynas.dykuma ir griuvėsiai, o bažnyčiai grąžintas tik 1844 m.
Svjatogorskio vienuolyno Pskove istorija
Kitas Atono vienuolių tradicijų poveikio pavyzdys yra Dievo Motinos Hodegetrijos ikonos, kurią kažkada į Kijevo Rusiją atvežė Šv. Eufrosimas, atsiradimas. Šio įvykio dėka atsirado Svjatogorskio Ėmimo į dangų vienuolynas, pastatytas ant kalno netoli Pskovo.
1563 m. ganytojas Timotiejus regėjo Dievo Motiną, kuri liepė jam eiti į Sinichijos kalną ir melstis. Užkopęs į kalną, valstietis maldos metu vėl pamatė Švenčiausiojo Dievo Motinos pasirodymą, kuris nurodė jam grįžti čia po 6 metų. Po kurio laiko piemuo atpažino jos atvaizdą piktogramoje „Švelnumas“.
1569 m. Timotiejus kreipėsi į kunigus su prašymu eiti šventą procesiją į Sinichijos kalną ir papasakojo apie Mergelės pasirodymą. Jie juo netikėjo, bet vienas iš kunigų prarado galvą, todėl likusieji paėmė „Švelnumo“ikoną ir eiti procesija į kalną.
Maldos metu susirinkusieji ant medžio pamatė Dievo Motinos Hodegetrijos ikoną, kuri procesijos dalyviams darė gydymo stebuklus. Jonas Rūstusis sužinojo apie šį įvykį ir įsakė stebuklo vietoje pastatyti koplyčią, kuri tapo vyrų vienuolyno statybos pradžia.
Svjatogorskio vienuolyno aprašymas
Šventyklos, nuo kurios prasidėjo Svjatogorskio vienuolynas, sostas buvo padėtas pušies vietoje, kur pasirodė Mergelės Hodegetrijos ikona. Tai seniausia vienuolyno dalis – Ėmimo į dangų katedra, pastatyta XVI amžiaus Pskovo architektūros dvasia.
Šventykla yra kubinės formos ir 2 praėjimai su prieškambariu. Varpinė, pastatyta vadovaujant Ivanui Rūsčiajam, buvo sugriauta, o nauja pastatyta tik XIX amžiuje.
Vidinės skliauto arkos palaiko galingus stulpus, o nedideli siauri langai apšviečia sniego b altas sienas, o tai suteikia didingumo visai šventyklai. Į jį veda 2 statūs granitiniai laiptai, o aplinkui – kalne iškastų vienuolių kapų vietoje kryžiai.
Svjatogorsko vienuolynas (nuotraukoje matyti jo didybė ir grožis) buvo didžiosios Pskovo procesijos pradžios taškas. Per Antrąjį pasaulinį karą vienuolynas buvo stipriai nukentėjęs, tačiau 1949 m. buvo visiškai atstatytas dėl šios vietos glaudaus ryšio su A. S. Puškino vardu.
Puškinas ir vienuolynas
Svjatogorsko vienuolynas (Puškino Gorki) buvo tik 4 km atstumu nuo Michailovskio dvaro, kartu su kitomis žemėmis suteiktas Abramui Gannibalui, Petro Didžiojo, karalienės Elžbietos, krikštasūniui. Jį paveldėjo poeto mama.
Jis čia buvo dažnai ir daug nuveikė. Puškinas vienuolyne savo eilėraščiui sėmėsi ne tik dokumentinių istorinių faktų, susijusių su Boriso Godunovo valdymu, bet ir įkvėpimo lankydamasis mugėse, kurios dažnai vykdavo prie jo sienų.
Vienuolyne yra šeimos kapinės, kuriose palaidoti visi poeto giminaičiai, pradedant jo seneliu Osipu Hanibalu ir baigiant pačiu savimi.
Vienuolynų mugės
Ilgą laiką žmonės mėgo šventes mugėse. Svjatogorskio vienuolynas iš pradžių savo sienas aprūpino jiems 5 kartusper metus, bet vėliau jų skaičius sumažėjo iki trijų.
Prekybininkai ir prekybininkai čia atvyko ne tik iš Pskovo gubernijos, bet ir iš kitų Rusijos miestų. Mugė vyko Gostiny Dvor, kur buvo statomos palapinės ir parduotuvės, o už teisę prekiauti reikėjo sumokėti mokestį į iždą. Pavyzdžiui, 1811 metais iždas pasipildė 758 rubliais, o 1839 metais pajamos išaugo iki 2796 rublių. Taigi mugės šventės, Svjatogorsko vienuolynas ir netoliese esanti gyvenvietė padidino jų gerovę ir turėjo įtakos prekybai visoje provincijoje.
Vienuolyno šventovės
Svjatogorskio vienuolyne iki šiol saugomos stačiatikių šventovės – „Švelnumo“ir Dievo Motinos Hodegetrijos ikona, kurią kažkada vienuolis atvežė iš Atono į Kijevo Rusiją. Vienuolynas kasmet šventė ikonos pasirodymo žmonėms šventę su procesija. Šiandien tai bažnytinė šventė, kurią gerbia visi Rusijos ortodoksai.
Vienuolynas šiandien
Svjatogorsko vienuolynas (Pskovas) buvo grąžintas stačiatikių bažnyčiai 1992 m. Šiandien tai veikiantis vienuolynas, kuriame gaivinamos rusų stačiatikių vienuolystės tradicijos, kurias kažkada įkūrė vienuoliai iš Šventojo kalno.
