Pelishor pilis yra vaizdingoje Karpatų kalnų vietoje, Buchedežo kalnų grandinės papėdėje, netoli Rumunijos miesto Sinajaus. Pelisor yra rūmų komplekso, pastatyto aplink Peles pilį, dalis ir yra pėsčiomis nuo jos. Remiantis turistų atsiliepimais, Pelisor ir Peles pilys pelnytai užima pirmąją vietą tarp Rumunijos lankytinų vietų.
Rūmų komplekso statybos istorija
Pilis pradėtos statyti pirmojo Rumunijos karaliaus Karolio I iš Hohencolerno įsakymu. Pirmą kartą šioje vietovėje jis apsilankė 1886 m. ir amžinai susižavėjo šių vietų grožiu, kuris jam atrodė panašus į gimtąją Bavariją. 1872 m. Karolis I čia nusipirko 5,3 km2 žemės, kuri pradėta vadinti karališkuoju Sinajaus domenu, skirtą vasaros šeimos rezidencijai ir karališkiems medžioklės plotams. 1873 m. rugpjūčio 22 d. šioje vietoje buvo pradėta statyti Peles pilis ir jos rūmų bei parko ansamblis, kuris galiausiai baigėsi 1914 m., prieš pat karaliaus mirtį.
Lygiagrečiai su pagrindinio komplekso pastato statyba buvo vykdomi ir kiti – karališkųjų – pastatų darbai.arklidės, medžioklės namelis, sargybos namas ir Pelisor pilis. Pelisor statyba prasidėjo 1899 m. ir baigta po ketverių metų, 1903 m.
Be to, rūmų komplekso teritorijoje buvo pastatyta privati elektrinė, o Pelesas ir Pelisoras tapo pirmosiomis pasaulyje elektrifikuotomis pilimis. Per karą 1877-78 m. siekiant Rumunijos nepriklausomybės, statybos buvo sustabdytos, tačiau jas užbaigus jos tęsėsi paspartintu tempu.
Pelishoro pilies gyventojai
Pelisor pilimi galima vadinti tik sąlyginai. Jo originalios funkcijos ir architektūriniai bruožai byloja, kad tai prabangūs karališkieji rūmai. Palyginti su erdviu Pelesu, Pelisor pilis yra labai maža – joje yra tik 70 kambarių ir net jos pavadinimas reiškia „mažasis Pelesas“.
Rūmai buvo pastatyti kaip vasaros rezidencija karališkojo sūnėno ir sosto įpėdinio šeimai, kuri, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, įžengė į Rumunijos sostą kaip Ferdinandas I. Kartu su Ferdinandu, jo žmona princese Marija ir jų vaikais, būsimasis Rumunijos monarchas Karolis II, Marija, Elžbieta, Nikolajus, Ileana ir Mircea gyveno Pelisor.
Ferdinandas ir Marija labai mylėjo mažą pilį, o po karūnavimo karūnuota pora čia gyveno ir toliau. 1938 metų liepą viename iš Pelisor pilies kambarių Marijos gyvybė tragiškai užgeso. Per kivirčą tarp sūnų vyresnėlė išsiėmė ginklą, o mama, tikėdamasi sustabdyti skandalą, jaunesniąją prisidengė savimi. Pistoletas išsisuko ir karalienė buvo mirtinasužeistas. Dabar ją primena parke esanti skulptūra, vaizduojanti siuvinėjančią karalienę Mariją.
Stilistika ir architektas
Pelishor sukūrė čekų architektas Karelis Limanas. Pastatui, priešingai nei klasikinė neorenesansinė Peles pilies estetika, pasirinktas Art Nouveau stilius, siekiantis natūralių formų bei elegancijos ir naudingumo derinio. Akmeninės rūmų sienos su daugybe medinių detalių ir ryškūs asimetriniai bokšteliai suteikia pastatui pasakišką išvaizdą.
Pelishor vidaus apdaila
Baldus ir daugumą interjero sukūrė Vienoje gyvenantis mados dizaineris Bernhardas Ludwigas. Kuriant pilį aktyviai dalyvavo ir grožio pojūtį bei rafinuotą meninį skonį turinti princesė Marija. Jai vadovaujant dekoratorėms pavyko sukurti jaukų ir unikalų interjerą, kupiną mielų detalių, sukomponuotą iš Art Nouveau ir Art Deco elementų, persipynusių su keltų ir bizantijos simboliais. Gražiausio pilies kambario - Auksinio kambario, puošto erškėčių pavidalo ornamentais, dizainas ir baldai visiškai pagaminti pagal pačios Marijos eskizus. Pilies dekoratyvinio meno kolekcijoje yra iškilių meistrų: Tiffany, Gurschner, Halle, Hoffmann ir brolių Daum kūrinių.
Architektai nepamiršo, kad Rumunijai Pelisor pilis visų pirma yra karališkosios valdžios simbolis ir būsimo monarcho rezidencija. Rūmai turi įspūdingąreprezentacinė dalis – prieškambaris ir didelis valgomasis žavi elegancija ir puošybos sodrumu. Trijų aukštų prieškambaryje sklinda šviesa iš didžiulių langų ir stiklinių lubų, dekoruotų vitražais. Salės sienos išklotos ąžuolinėmis plokštėmis, o daugybė paveikslų vaizduoja Mariją ir vaikus.
Parko ansamblis
Peleso ir Pelisoro pilis supa bendras parko ansamblis, kuris yra pagražintas laukinio miško gabalas. Architektų pastangomis čia atsirado takai ir takai, o šalia rūmų išsidriekė septynios žavingos itališkos neorenesansinės terasos. Parką puošia Kararos marmuro statulos, fontanai ir kriokliai, laiptai ir liūtų figūros. Prie pagrindinio įėjimo lankytojus pasitinka Raffaello Romanelli Karolio I statula. Begalė smulkių dekoratyvinių detalių padarys pasivaikščiojimą po parkus ir terasas dar įdomiau.
Šiuolaikinė istorija
Žlugus monarchijai, atsisakius karaliaus Mykolo I sosto ir įsigalėjus komunistiniam režimui, 1947 m. Pelisor pilis ir visas rūmų kompleksas buvo nacionalizuoti. Iš pradžių pilys buvo prieinamos turistams, tačiau 1953 metais karališkasis dvaras buvo paskelbtas muziejumi, o iki 1975 metų jis buvo Rumunijos kultūros darbuotojų poilsio namai. Vėliau komunistinės Rumunijos vadovas Nicolae Ceausescu uždraudė patekti į rūmų komplekso teritoriją, čia liko tik apsaugos ir priežiūros darbuotojai. Pastebėtina, kad, atimdamas iš žmonių galimybę aplankyti Peleso ir Pelisor pilis, jis patsChusescu nemėgo šių vietų ir čia pasirodydavo labai retai.
1989 m., prasidėjus revoliucijai, kuri išlaisvino Rumunijos žmones iš komunistų valdžios, visas rūmų kompleksas vėl tapo atviras turistams. 2006 m., vykdydama restituciją, Rumunijos vyriausybė grąžino rūmus karališkajai šeimai. Po nuosavybės atkūrimo vyriausybė ir buvęs karalius Mihajus pradėjo derybas, po kurių pilys vėl tapo tautos nuosavybe, o karališkoji šeima gavo 30 milijonų eurų.
Šiandien visi gali aplankyti rūmų kompleksą. Turistai gali laisvai vaikščioti po parkus ir terasas, fotografuoti Pelisor ir Peles pilis. Tačiau pačias pilis galite aplankyti tik tam tikru laiku. Jei galite patys aplankyti Pelisor pilį, į Pelesą galite patekti tik kaip organizuotos grupės dalis.
