Kelių transportas yra palyginti pigus, kai kalbama apie ne per ilgus atstumus. Jų kainai įtakos turi tik pačių automobilių ir degalų nusidėvėjimas. Tačiau pastaruoju metu logistikai į išlaidas gali įtraukti ir kelionių mokamais keliais tarifus. Tačiau šlaitai dažniausiai to verti.
Mokami keliai
Egzistuoja du pagrindiniai požiūriai į papildomų mokesčių tam tikrose atkarpose problemą: viena pusė mano, kad tai nesąžininga, nes Rusijos Federacijoje yra transporto mokestis, kurio lėšos turėtų būti skirtos greitkelių statybai, o kiti mano, kad tai visiškai normalus reiškinys.
Nepaisant to, kad mokamų skyrių atsiradimas tapo sistemingas visai neseniai, tai toli gražu nėra XXI amžiaus išradimas, net ir Rusijai. Iš pradžių kelionės už pinigus buvo praktikuojamos trumpomis atkarpomis Voronežo, Lipecko, Saratovo ir Pskovo srityse. Tačiau dėl nuostolingumo ir kitų priežasčių ši iniciatyva nebuvo tinkamai išplėtota.
Darbo mechanizmas
Kodėl mums reikia mokėtikelio ruožai ir kaip tai apskritai veikia? Pradinis tikslas – greitkelių tiesimo, priežiūros ir rekonstrukcijos išlaidas bent iš dalies perkelti ant pačių vairuotojų. Galimos kelios mokėjimo sistemos.
Pirma, tai specialūs lipdukai, vadinami vinjetėmis arba lipdukais. Tai savotiškas pravažiavimas mokamuose Europos keliuose, už kurio nebuvimą gresia bauda. Už palyginti nedidelę kainą, priklausomai nuo abonemento trukmės, keliautojas gali įsigyti lipduką bet kurioje pasienio degalinėje – net ir Europos Sąjungoje vis dar nėra vienos sistemos.
Antras būdas – specialūs patikros punktai prie įėjimo, kur vyksta atsiskaitymas. Toks būdas, pavyzdžiui, naudojamas Rusijoje, kur dar nėra tiek daug mokamų kelių. Tos pačios sistemos vis dar laikosi Italija, B altarusija, Lenkija, Prancūzija, Kroatija, Serbija, Nyderlandai ir kai kurios kitos Europos šalys, kuriose yra nedaug tokių svetainių.
Privalumai ir trūkumai
Mokami keliai beveik visada yra greitaeigiai greitkeliai su gera danga. Taip, paprastai yra nemokamo važiavimo variantų. Bet jie arba nėra labai patogūs ir turi daug sankryžų, arba eismas jose daug intensyvesnis, todėl vidutinis greitis gerokai sumažėja.
Antras mokamų kelių pranašumas yra didžiausias jų efektyvumas ir saugumas. Apvažiavimas gali būti per ilgas.
Tiesa, yra ir minusų. Vienas reikšmingiausiųyra prastai išvystyta įmokų surinkimo sistema, dėl kurios susidaro spūstys prie įėjimų į tokias aikšteles. Laimei, šį trūkumą galima ištaisyti kuriant elektroninius atsiskaitymo būdus ar bent jau automatizuojant patikros punktų darbą. Pastarasis sumažins išlaidas, nes jums nereikės leisti pinigų kasininkų atlyginimams, pašalinti žmogiškąjį faktorių ir sutrumpinti kiekvieno mokėjimo apdorojimo laiką.
Pasaulinė patirtis
Dabar mokamų kelių tinklų plėtra visame pasaulyje įsibėgėja: Australijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Azijoje, Afrikoje. Kai kuriose šalyse teks išsišakoti keliaujant bet kokiu mokamu keliu, kitose tokių atkarpų yra vos pora. Kai kuriose vietose, pavyzdžiui, įvažiavimas į megapolių centrą yra mokamas – tai priemonė, skatinanti naudotis viešuoju transportu ir bandyti atsikratyti kamščių. Abu variantai vienaip ar kitaip rodo savo sėkmę, todėl Rusijos Federacija gali norėti įvesti mokamus kelius milijonų miestų ir daugiau, jei reikia.
Rusijoje
2007 m. buvo pasirašytas įstatymas, kuris įteisino mokamų takų atsiradimą esant nepilnamečiams. Tačiau pirmoji tokia svetainė pasirodė tik 2010 metais kaip eksperimentas ir iš pradžių atrodė, kad tai visiškai žlugo. Vairuotojai prarado čekius ir turėjo mokėti du kartus, kartais atsisakydavo išvis to daryti, manydami, kad kaina per didelė. Tai, kaip ir pačios procedūros naujumas, sukėlė didelių spūstis prieš kontrolės punktus.
Ir dabar vairuotojai nepatenkinti kiekvienos naujos atkarpos įvedimu. Tam yra dvi priežastys: bendras mokestis, taip pat kamščiai prieš jo priėmimo punktus. Tačiau tikimasi, kad laikui bėgant situacija taps pažįstama, tačiau kol kas perspektyviausia yra elektroninės pinigų kelionei rinkimo sistemos sukūrimas naudojant specialius įrenginius – atsakiklius. Tiesa, problema ta, kad jie dar neveikia visose srityse.
Tikimasi, kad laikui bėgant rusai įvertins mokamų kelių patogumą. Palyginkime važiavimo greitį statomu greitkeliu M11 Maskva-Peterburgas. Traukinys atstumą tarp dviejų sostinių įveikia maždaug per 8–10 valandų, jei tai ne „Sapsan“, o automobilis – per 4,5 val., jei, kaip žada valdžia, ribojamas 150 km/val.
Nuo 2015 m
Nors mokami keliai žemėlapyje neužima daug vietos, jie dažniau pasitaiko atsitiktinai, net B altarusijoje mokamų kelių ilgis yra ilgesnis. Tačiau Susisiekimo ministerija turi labai rimtų planų plėtoti tinklą, kuris kol kas yra kiek daugiau nei 450 kilometrų visoje Rusijos teritorijoje.
2015 m. gruodžio mėn. situacija yra tokia:
- Mokamas kelias "Don" M4 - kelios atkarpos, kurių bendras ilgis apie 340 kilometrų.
- M1 – 20 km, jungiantis išvažiavimą iš sostinės ir Minsko plentą, aplenkiant Odincovo miestą.
- Atkarpa M11 nuo Maskvos žiedinio kelio iki Šeremetjevo, taip pat aplenkiant Vyšnij Voločeką, ateityje maršrutas pasieks Sankt Peterburgą ir tapssumokėta visa.
- Vakarinis greitaeigių transporto priemonių skersmuo (WHSD) yra maršrutas, einantis per Sankt Peterburgą ir Leningrado sritį.
Akivaizdu, kad tai dar nemažai, tačiau vyriausybė planuoja iki 2016 m. pabaigos padidinti mokamų kelių ilgį iki 3000 kilometrų.
Bilietų kainos
Mokamo kelio kaina skirtingų tipų transporto priemonėms visada skiriasi, o kai kuriais atvejais priklauso ir nuo paros laiko. Iš pirmo žvilgsnio tarifai gali pasirodyti labai dideli, tačiau palyginus juos su europietiškais, galima daryti išvadą, kad kaina visai teisinga. Vėlgi, kaip pavyzdį galima paimti jau minėtą maršrutą Maskva-Peterburgas.
Traukinys šiuo maršrutu, jei jis nėra firminis, kainuoja nuo 1 tūkst. Atsižvelgiant į tai, kad šis būdas užtruks daug daugiau laiko, o tinkamas traukinys gali išvykti nepatogiu laiku ar kainuoti brangiau, akivaizdu, kad keliauti mokamu maršrutu, kuris, prognozėmis, kainuos maždaug tiek pat, bus pelningesnis. Be to, norintys šiek tiek sutaupyti gali įsirengti atsakiklį, kuris suteikia nedidelę, bet labai malonią nuolaidą.
Tuo tarpu tikėkimės, kad bus įvesti kai kurie abonementai, nes kaina apie 500 rublių už atkarpą nuo Maskvos iki Solnečnogorsko piko metu – tai vis tiek neatrodo sąžininga.
Sunkvežimiams
2015 m. lapkritis buvo smūgis daugeliui vežėjų, nes mėnesio viduryje be jokiųpereinamaisiais laikotarpiais visuose federaliniuose greitkeliuose buvo įvesta kelių mokesčių sistema sunkvežimiams, kurių bendroji masė didesnė nei 12 tonų. Tai sukėlė rimtą visuomenės pasipiktinimą, nes smarkiai išaugo logistikos įmonių kaštai – už kiekvieną kilometrą dabar iki 2016 metų vasario pabaigos teks mokėti 1,5 rublio, o vėliau – kiek daugiau nei 3 rublius už tą patį atstumą, todėl keliauti mokamu keliu gali tapti neįperkama prabanga.
Sistema, pavadinta „Platon“, buvo kritikuojama, nes iki šiol jos veikimas buvo labai nestabilus, o vėliau daugelis vežėjų, kurie sąžiningai mokėjo bilietus, vis tiek gaudavo baudas dėl techninių gedimų. Be to, būdų, kuriais tai galima padaryti, dar nėra per daug ir jie yra gana nepatogūs. Prieštaringas dalykas yra tai, kad sumokėjus už tam tikrą maršrutą jo pakeisti negalima. Trumpai tariant, sistema vis dar turi atlikti daugybę pakeitimų, kad ji taptų tikrai naudinga.
Plėtros perspektyvos
Dažniausiai valdžia kalba apie aktyvų naujų trasų statybą 2018 m. FIFA pasaulio čempionatui. Be to, laikui bėgant, planuojama, kad Rusijos mokami keliai bus įtraukti į ilgus tarptautinius maršrutus, apimančius Vakarų Europos, NVS šalių sostines, o paskui važiuojančius į Iraną, Kiniją ir Indiją.
Na, gali būti, kad esant tinkamai kokybei ir aptarnavimui bei sąžiningai kainų politikai, šie greitkeliai turės didelę paklausą tiek tarp užsieniečių,ir patys rusai.
