Plaukimas plaustais yra viena iš turistinių poilsio rūšių. Tokia kelionė leidžia įvertinti savo jėgas, pasisemti naujos patirties. Labiausiai paplitę maršrutai yra plaukimas plaustais Uralo upėmis.
Uralo kalnų sistemos upės
Uralo kalnų sistema yra upių š altinių sergėtoja. Kalnų upės kyla iš Uralo kalnagūbrio, tada teka vakariniais ir rytiniais kalnų sistemos šlaitais. Pagrindinės Uralo kalnų sistemos upės yra: Kama, Uralas, Jurijuzanas, Chusovaya, Belaja, Ufa, Ai, Višera, Tobolas, Tura, Sosva, Miasas, Pelimas, Iset, Pyshma, Lozva, Ui, Tagil.
Daugelis upių ir jų įvairovės pavertė vandens turizmą populiariausia lauko pramogų rūšimi Urale. Taip pat svarbu, kad sunkumo kategorijų diapazonas būtų labai didelis – nuo 1 iki 5 sunkumo kategorijų. Todėl plaukimas plaustais Uralo upėmis yra prieinamas visiems.
Uralo upė
Uralo upė yra trečia pagal ilgį po Volgos ir Dunojaus, teka per Rusijos ir Kazachstano teritoriją. Iki 1775 m. upė buvo vadinama Yaik, o tai tiurkų kalba reiškia „tekanti upė“.
Kadaise Uralas buvo didelė upė, buvo išvystyta navigacija. Pastaruoju metu vandens arterija tapo mažesnė. Bet kol yragalimybė plaukti turistams plaustais Uralo upėmis.
Uralo š altinis yra Baškirijoje, Ur altau kalnagūbryje ir simbolizuoja š altinius, trykštančius iš kalno papėdės. Upės žiotys priklauso Kaspijos baseinui. Uralo upės vaga gana vingiuota ir sudaro daugybę kilpų. Pakrantėje yra daug gyvenviečių. Galite organizuoti plaukimą plaustais Uralo upe, Orenburge miesto viduje – miestas tinka tokiam renginiui.
Poliarinio Uralo upės
Šioje Uralo dalyje kalnų sistemos paviršių išraižė daugybė upių ir laikinų upelių. Šios vandens sistemos papildo upių sistemas, tokias kaip Pechora ir Ob.
Šio regiono kalnų upės labai sraunios, srovė srauni, su daugybe slenksčių. Kartais upės įteka į tarpeklius. Upės, kurių slėniai neturi labai ryškaus reljefo, turi vingiuotą vagą ir ramesnę vagą. Navigacija, priklausomai nuo vietovės, galima nuo trijų iki keturių mėnesių. Plaukimas plaustais Uralo upėmis yra palankus liepos ir rugpjūčio mėnesiais.
Vandens arterijos, kilusios iš tektoninės, karstinės ar užtvankos kilmės ežerų, yra tinkamos vandens kelionėms visos laivybos metu nuo š altinio iki žiočių. Labai sekli upės aukštupyje, kuri prasideda nuo pelkių ar nedidelių ežerėlių, todėl patekti į jų ištakas beveik neįmanoma.
Popoliarinio Uralo upės
Popoliarinis Uralas yra aukščiausia Uralo kalnų dalis. Iš šios kalnų sistemos dalies keterų gausu Karos upių irBarenco jūros. Pagrindinės šio regiono vandens sistemos eina per aukštų kalnų, vidurio kalnų, kalnagūbrių ir plokščių zonas.
Aukštumos zonoje slėniai turi stačius šlaitus, o kanaluose – staigūs įtrūkimai. Srovės greitis ir upių kritimas dažniausiai būna dideli. Dažnai upių vagos būna nusėtos uolų ir riedulių nuolaužomis.
Vidurio kalnų zonoje upių slėniai plečiasi, šlaitų statumas mažėja. Čia išsaugomas kalnuotas upės pobūdis, tačiau srovė lėtėja. Taip pat atsitinka, kad kanalai yra padalinti į šakas.
Plaukimas plaustais Uralo upėmis yra ekstremalus ir nenuspėjamas.
Šiaurės Uralo upės
Šiaurės Uralas yra atšiaurus ir sunkiai pasiekiamas regionas, tačiau labai populiarus tarp turistų. Šiaurės Uralo upėms taip pat būdingos sraunios ir neramios srovės, staigūs kritimai, slenksčiai ir plyšiai.
Dažnai nelygiose ir srauniose vietose galima stebėti kalnų grandinės, besiveržiančios per upę, vaizdą. Slėniuose, kurių reljefas ne toks ryškus, srovė tampa rami.
Plaukioti plaustais Šiaurės Uralo upėmis galima nuo gegužės iki spalio, tačiau palankus laikotarpis turistinėms vandens kelionėms yra nuo birželio vidurio iki rugsėjo vidurio. Vandens sistemos išlaiko aukštą vandenį ir didelį gylį iki liepos pirmųjų dienų, o nuo liepos antrosios pusės nukrenta vandens lygis.
Šiuo metų laiku gali prasidėti staigūs potvyniai, todėl vandens lygis upėje per kelias valandas gali pakilti 2–3 metrais. Potvynyje sunkiau kirsti ir pakelti v altis prieš srovę. Patogus ir patogusplaustas pasroviui ir kyla iki upių ištakų.
Vidurio Uralo upės
Tanki upių sistema išvystyta ir Vidurio Urale. Šioje dalyje yra viena iš labiausiai turistų atpažįstamų vandens arterijų - Chusovaya. Vidurio Uralo upių gamta yra rami ir lėta. Upių sistemų slėniuose galima rasti pakrantės skardžių.
Plaukioti plaustais Vidurio Uralo upėmis galima nuo balandžio iki spalio imtinai. Palankus laikotarpis vandens kelionėms yra liepa ir rugpjūtis. Vienintelis neigiamas dalykas yra tai, kad daugelis upių vasarą tampa seklios, o maršrutų skaičius mažėja.
Pietų Uralas
Pietų Uralo vandens sistemos yra labai įvairaus sudėtingumo. Čia sau patinkančią upę gali rasti ir patyręs sportininkas, ir pradedantysis. Todėl plaukimas plaustais Uralo upėmis yra labai populiarus. Čeliabinskas ir Volgos sritis yra artimiausi regionai, o besikreipiančiųjų čia daug daugiau nei kitose srityse. Vandens kelionių pikas yra pavasarį ir vasarą.
Baškirijos teritorijoje populiarūs vandens keliai yra Jurijuzano, Belajos, Zilimo, Lemezos, Ai, Nugušo, Bolšoj Inzerio upės. Jų sudėtingumo lygis yra žemas, ir jie yra gana patogūs neapmokytiems žmonėms. Pavyzdžiui, Yuryuzan yra pirmos ir antros sudėtingumo kategorijų slenksčiai, bet be to, galite mėgautis nuostabiais kalnų kraštovaizdžiais, uolėtomis pakrantėmis ir urvais.
Plaukimas plaustais yra ryškus ir emocingas užsiėmimas lauke. Kartais jį apima neįtikėtini pavojai - v altis galiapsiversti ar ant ko nors suklupti, tačiau gauta adrenalino dozė gyvenimą nuspalvina ryškiais įspūdžiais.
