Teatralnaja aikštė Maskvoje buvo pastatyta XIX amžiaus XX amžiaus pradžioje. Jis įsikūręs pačiame miesto centre, į šiaurės rytus nuo kito istorinio paminklo – Revoliucijos aikštės. Kas čia yra? Didysis ir Maly teatrai yra Teatro aikštėje Maskvoje. Šią vietą galima vadinti ir sostinės, ir visos šalies kultūros centru.
Pagrindinė istorija
XV amžiuje netoli Teatro aikštės Maskvoje buvo prekybos pasažai. Maždaug tuo metu buvo pastatytas Kitay-gorod. XVI amžiuje garsiosios sienos bastionai buvo gerokai išplėsti – miesto gyventojai bijojo priešo invazijos. Gaisrai Maskvoje kildavo nuolat. Vienas iš jų, įvykęs 1736 m., sunaikino viską rajone.
Aikštės statyba pirmą kartą buvo aptarta 1775 m. Nutarta teritoriją įrengti. O tiksliau – sutvarkyti kelias aikštes šalia Kremliaus ir Kitai-miestai. Kaip dažnai būna, statybos prasidėjo ne iš karto, o po daugelio metų.
Teatro aikštės atsiradimas Maskvoje
1812 m. sostinėje kilo dar vienas gaisras, kurio priežastis dėl nenutrūkstamo Lermontovo darbo žino net moksleiviai. Sostinė prancūzui nebuvo atiduota, tačiau už patriotiškumą ir ištvermę teko mokėti už architektūrinius istorinius paminklus. Vėliau miestui atstatyti buvo suburta speciali komisija. Osipas Bove'as dirbo prie projekto. Aikštės planavimas, vadovaujant patyrusiam ir tuo metu gerai žinomam architektui, pradėtas statyti 1816 m.
Fontanas
Kadaise čia buvo Mitiščių vandens vamzdyno baseinas. Vėliau jo vietoje pagal I. P. Vitalijaus projektą buvo pastatytas fontanas. Teatro aikštėje tai buvo bene pagrindinė atrakcija, neskaitant, žinoma, pasaulinio garso teatrų. XIX amžiaus pradžioje fontanai dažniau buvo vadinami „vandens patrankomis“. Maskvoje tada jų buvo mažai. Tiksliau, teatro aikštėje Maskvoje esantis fontanas tapo pirmuoju viešu. Jame pavaizduoti keturi kupidonai, simbolizuojantys tokias teatro ir literatūros meno tendencijas kaip muzika, poezija, komedija ir tragedija.
Po revoliucijos
Sovietiniais laikais beveik visos Maskvos ir kitų miestų gatvės buvo pervadintos. Toks likimas neaplenkė ir Teatro aikštės. Daugiau nei 70 metų ji buvo vadinama Sverdlovo aikšte. Pasikeitė ne tik pavadinimas, bet ir pati šių vietų išvaizda. Taigi, kurį laiką stovėjo aikštėjepaminklas politiniam veikėjui Jakovui Sverdlovui, kuris neturi nieko bendra nei su teatru, nei su Maskvos istorija. Paminklas buvo pašalintas 1991 m.
Didieji ir Malio teatrai, viešbutis „Metropol“, Centrinė universalinė parduotuvė – visi šie leidiniai vaidina svarbų vaidmenį kuriant modernią Teatro aikštę Maskvoje. Kaip čia patekti? Žinoma, metro. Tuo pačiu metu galite naudoti ne tik Zamoskvoretskaya liniją, kurioje yra Teatralnaya stotis. Taip pat galite išeiti iš Okhotny Ryad arba Revoliucijos aikštės. Sokolnicheskaya, Zamoskvoretskaya ir Arbatsko-Pokrovskaya linijos susikerta būtent toje vietoje, kur yra Teatro aikštė.
Legendos
Didysis teatras buvo atidarytas 1776 m. kovo mėn. Per savo egzistavimą jis daug matė, saugo įdomių paslapčių ir paslapčių. Daug legendų per daugiau nei du šimtmečius pagimdė aikštę ir joje esantį teatrą.
Prieš penkis šimtmečius čia buvo neįžengiama pelkė. Pasak vienos iš legendų, kartą jį nukentėjo nelaimingas gydytojas, kuris maskviečius ne tiek gydė, kiek siųsdavo į kitą pasaulį. Už ką jis sumokėjo.
Apie gaisrus kaip pagrindinę ne tik medinės, bet jau akmeninės Maskvos nelaimę, buvo pasakyta aukščiau. Didysis teatras buvo pastatytas po vieno iš jų, galima sakyti, ant pelenų. Jis buvo pavadintas Petrovskiu. Išstovėjo tik ketvirtį amžiaus, paskui sudegė. Baisiausias gaisras Teatro aikštės istorijoje kilo 1805 m., tą dieną, kai Didžiojo teatro scenoje įvyko operos „Undinėlė“premjera. atstatytas irdaug kartų atkūrė pagrindinį šalies kultūros simbolį.
