Mažoji Azija – pusiasalis, kurį vienu metu skalauja keturios jūros – Marmuro, Viduržemio, Juodoji, Egėjo, taip pat du garsūs sąsiauriai – Dardanelų ir Bosforo sąsiauriai, skiriantys Europą ir Aziją. Jis yra gana toli, palyginti su kitomis Azijos dalimis, nustumtas į vakarus, o prie jos krantų yra Rodas, Kipras ir kitos salos.
Mažoji Azija yra iki tūkstančio kilometrų ilgio ir iki šešių šimtų pločio. Jos teritorija yra daugiau nei 500 tūkstančių kvadratinių metrų daugiausiai kalnuoto reljefo, kurio didžiąją dalį užima Armėnijos ir Mažosios Azijos aukštumos, iš šiaurės ribojasi su Ponto kalnais, o pietuose – su Tauru.
Mažosios Azijos pusiasalis pakrantėse yra padengtas Viduržemio jūros augalija. Jame esantys miškai užima tik nedidelius plotus, o tai, be natūralių sąlygų, yra ir ilgalaikio jų naikinimo pasekmė.
Vakariniuose Mažosios Azijos pusiasalio regionuose yra daug kalnų grandinių, statmenų Egėjo jūrai, todėl ši pakrantės dalis yra sudėtingai išskaidyta irformuoja gilias ir patogias įlankas. Čia (vakarinėje pusėje) yra svarbiausias Turkijos uostas – Izmiras.
Jei pažvelgsite į žemėlapį, šis pusiasalis jame atrodys kaip stačiakampis.
Senovėje – iki IV amžiaus prieš Kristų. – vadinosi Anatolija.
Apskritai, skirtingais savo istorijos laikotarpiais Mažoji Azija iš dalies arba visiškai priklausė tokioms valstybėms kaip hetitai, Lydija, Didžioji ir Mažoji Armėnija, Kilikija, senovės Roma, Makedonijos valdžia, Bizantija ir kt.
Tačiau įtakingiausios Mažojoje Azijoje gyvenusios tautos buvo hetitai, o rytuose – armėnai, čia gyvenę iki 1905 m. genocido.
Svarbų vaidmenį Anatolijos ekonomikoje, taigi ir kultūrinėje raidoje, atliko šio pusiasalio gamtos ištekliai, kurių poreikis palaipsniui didėjo vystantis civilizacijai. Senovės Anatolijos gelmėse buvo paslėpti didžiuliai metalų telkiniai, įskaitant varį. Visi šie turtai į pusiasalį atnešė pirklius iš įvairių šalių, įskaitant Vidurinius Rytus.
Maine į žaliavinį varį ir kitas medžiagas užsienio pirkliai į Anatoliją importavo nuostabius Mesopotamijos vilnonius ir lininius audinius, taip pat didžiulį kiekį alavo, reikalingo bronzai gaminti.
Anatolijos teritorijoje buvo daug žinomų senovinių miestų, bet bene garsiausias iš jų buvo galingos valstybės sostinė - Lidija - senovinis miestas Mažojoje Azijoje ant auksarankio krantų. Paktol upė, žinoma kaip vieta, kur pradėtos kaldinti pirmosios žmonijos istorijoje sidabrinės ir auksinės monetos. Sardis istorijoje taip pat išgarsėjo kaip vieta, kur karaliavo adios ir turtingiausias karalius Krozas.
Ne mažiau žinomas ir kitas senovinis Mažosios Azijos miestas – Ankara. Pirmą kartą kronikose paminėtas VII amžiuje prieš Kristų. Jis yra dviejų pagrindinių prekybos kelių, jungiančių Aziją su Europa, sandūroje.
Mūsų šalies piliečiai taip pat puikiai žino Mažąją Aziją ir visa tai dėka to, kad jos teritorijoje yra tokie populiarūs kurortai kaip Alanija, Antalija, Kemeras, Belekas, Sidė ir kt. pietuose – vaizdingas Kipras.
