Koralų jūra laikoma viena gražiausių ir įdomiausių Ramiojo vandenyno jūrų. Jo bendras plotas yra 4791 tūkstantis kvadratinių kilometrų. Pagal šį rodiklį jis įtrauktas į dešimties didžiausių mūsų planetos jūrų sąrašą. Toks originalus pavadinimas siejamas su jame esančių koralų darinių gausa. Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio bus skiriama Koralų jūros vietai, jos ypatybėms, klimatui ir gyventojams.
Bendras aprašymas
Vandens zona yra šalia Australijos, į pietus nuo Naujosios Gvinėjos. Jūrą nuo Ramiojo vandenyno skiria tokios salos kaip Naujoji Britanija, Saliamonai ir Naujieji Hebridai. Kadangi didelė jo dalis yra už kontinentinio šelfo ribų, ji yra giliavandenė. Didžiausias Koralų jūros gylis yra 9140 metrų. Ši vieta žinoma kaip Bougainville depresija ir yra netoli Saliamono salų. Apatiniam paviršiui būdingas stipriai išpjaustytas reljefas ir daugybė įdubimų. Be to, rezervuarui būdingi dideli gylio skirtumai. Sekliame vandenyje dugnas padengtas smėliu.
Koralų jūros įlanka, kuri vadinama Papua, nusipelno ypatingų žodžių. Jis yra pietrytinėje Naujosios Gvinėjos salos pakrantėje, todėl yra vienas vaizdingiausių ir populiariausių tarp turistų. Jo ilgis yra apie 150 kilometrų, o didžiausias gylis – 969 metrai.
Klimatas
Jei pažvelgsite į žemėlapį, pamatysite, kad jūra yra atogrąžų zonoje, į pietus nuo pusiaujo. Tik nedidelė jo dalis yra subtropikuose. Šiuo atžvilgiu pakrantei būdingas šiltas klimatas. Vandens temperatūra yra stabili ir vidutiniškai 29 laipsnių šiaurėje ir 20 laipsnių pietuose. Jūros akvatorijoje vyrauja šilti pietryčių pasatai. Čia visus metus giedras saulėtas oras. Praktiškai nebūna nei svilinančio karščio, nei žiemos šalčio. Net ir tais atvejais, kai termometro stulpelis artėja prie 40 laipsnių, žmogus jaučiasi gana patogiai dėl lengvo vėjelio. Vienintelė išimtis yra salų pakrantė, kurios labai ilgą laiką buvo aktyvūs ugnikalniai.
Neįmanoma nepastebėti fakto, kad regionas, kuriame yra Koralų jūra, yra seisminio aktyvumo zona. Šiuo atžvilgiu per pastarąjį šimtmetį čia ne kartą buvo užfiksuoti žemės drebėjimai. Galingiausias iš jų įvyko mažiau nei prieš dešimt metų Saliamono Salose.
Didysis barjerinis rifas
Pagrindinė atrakcija, kurią gali padarytiKoralų jūra gali pasigirti Didysis barjerinis rifas, didžiausias koralinis rifas planetoje, besitęsiantis Australijos pakrantėje daugiau nei du tūkstančius kilometrų. Jo plotis prasideda nuo 2 kilometrų žymos pietinėje dalyje ir siekia 150 kilometrų šiaurėje. Tarp rifo ir žemyno yra lagūna, kurios gylis siekia apie 50 metrų. Mokslininkai jį pripažino tikru gamtos stebuklu ir žmonijos paveldu. Remiantis daugybe tyrimų, jo amžius yra daugiau nei dešimt tūkstančių metų. Kalbant apie bendrą rifo plotą, tai yra beveik 350 tūkstančių kvadratinių kilometrų. Apytikriais skaičiavimais, jį sudaro 2900 mažų ir milžiniškų rifų. Didysis barjerinis rifas taip pat apima daug salų Koralų jūroje.
Kiekvienais metais daugybė turistų iš viso pasaulio atvyksta pamatyti šios gamtos atrakcijos. Populiariausios yra mažos seklumos ir nedideli rifai. Tačiau Didžiojo barjerinio rifo teritorijoje yra daug įstatymų saugomų saugomų teritorijų. Į juos galite patekti tik gavę specialų leidimą.
Koralai
Koralų jūra tapo 400 minkštųjų ir kietųjų koralų rūšių buveine. Visi jie gali pasigirti gana spalvingomis spalvomis, kurios suteikia vandens atspalvių visų vaivorykštės spalvų. Kaip matyti iš daugybės nuotraukų, jų dėka, esant giedram orui, vanduo turi smaragdinę spalvą, kuri dideliame gylyje tampa sodriai mėlyna ir įgauna purpurinį atspalvį. Tuo pačiu metu reikėtų prisiminti niuansą, kad išgautaskoralai praranda savo ryškumą ir patrauklumą po vandeniu.
Gyvūnų pasaulis
Mokslininkų teigimu, Koralų jūros vandenyse gyvena apie 1500 žuvų rūšių. Čia aptinkama net kai kurių rūšių banginių (žudikų ir mažųjų banginių). O moliuskų rūšių čia priskaičiuojama daugiau nei 4 tūkstančiai. Be kita ko, Koralų jūra tapo namais kai kuriems gyvūnams, ne mažiau paslaptingiems nei polipai. Tai apima į Raudonąją knygą įrašytus dugongus, kurie yra jūrų žinduoliai iš sirenų kategorijos. Taip pat reikėtų pažymėti, kad šešios iš septynių planetoje žinomų jūrų vėžlių rūšių yra aptinkamos vietiniuose vandenyse. Jūros skalaujamose pakrantėse gyvena apie 240 rūšių paukščių. Reikia pabrėžti, kad dalis jų randama tik čia, todėl jas reikia saugoti.
Koralų jūros mūšis
Nuo 1942 m. gegužės 4 d. iki gegužės 8 d. Antrojo pasaulinio karo Ramiojo vandenyno teatre vyko vienas didžiausių ir reikšmingiausių jūrų mūšių. Jame sąjungininkų iš Australijos ir JAV pajėgoms priešinosi Japonijos imperijos laivyno dariniai. Šis mūšis Koralų jūroje buvo pirmasis lėktuvnešių grupių susidūrimas istorijoje. Be to, laivų įgulos nematė priešo laivų ir nepaleido nė vieno šūvio vienas į kitą. Šalys tik pakaitomis keisdavosi oro antskrydžiais. Dėl to pirmąją dieną sąjungininkų pajėgoms pavyko sunaikinti priešo lėktuvnešį, o japonai nuskandino amerikiečių minininką ir tanklaivį. Kitą dieną priešo laivynai pralaimėjodar vienas lėktuvnešis, daug laivų buvo smarkiai apgadinti. Po tokių didelių laivų ir orlaivių nuostolių abi pusės atsitraukė.
Istorikų teigimu, sąjungininkų laivynas patyrė rimtesnių nuostolių, nes prarado savo pagrindinius laivus. Kita vertus, australai ir amerikiečiai įgijo strateginį pranašumą, nes pirmą kartą nuo karo pradžios japonų puolimas buvo sustabdytas. Be to, daugiausia dėl nuostolių priešo lėktuvnešiams sąjungininkai po kelių mėnesių sėkmingai išlaisvino Naująją Gvinėją.
Išvada
Nuo 1969 m. vandens zona yra Australijos teritorija. Salose niekas negyvena. Dėl koralinių rifų gausos laivyba jūroje yra gerokai apsunkinta. Šiuo metu egzistuoja nemažai aplinkosaugos ir ekonominių apribojimų, susijusių su jos išteklių naudojimu. Kad ir kaip ten būtų, pakrantė klesti, o uostamiesčiams būdingas spartus augimas.
