Vienas iš 100 pasaulio stebuklų yra puikus ir neprilygstamas Versalis. Prancūzija didžiuojasi tokiu unikaliu pastatu, kuris laikomas antru pagal populiarumą traukos objektu po Eifelio bokšto. Tai garsus architektūros paminklas, nukeliantis į Karaliaus Saulės – Liudviko XIV, valdžiusio šalį XVII amžiuje, epochą. Nuostabus ansamblis, sodai ir parkai, besitęsiantys per 101 hektarą, kanalų sistema, Europos monarchų ir aristokratijos rezidencija – visa tai yra Versalis.
Kaip pasiekti šį architektūros stebuklą? Šis klausimas domina beveik visus turistus, keliaujančius į Prancūziją. Rūmai yra 17 km nuo Paryžiaus, iš pradžių čia buvo kuklus kaimas, pirmasis paminėjimas datuojamas XI a. Ile-de-France Versailles glaudėsi ant kalvos, kurią kerta kelias, vedantis iš Normandijos į sostinę, todėl keliautojai čia sustojo. Kaimas išgarsėjo XVI amžiuje, kai 1570 metais pilyje apsistojo būsimas karalius Henrikas IV. 1606 metais čia pastatė jo sūnus Liudvikas XIIImedžioklės namelis, skirtas išeiti į pensiją su draugais nuo teismo šurmulio.
Tačiau Versalis savo klestėjimo laikus skolingas Liudvikui XIV. Prancūzija tais metais išleido milžiniškas pinigų sumas rūmų statybai ir šalia esančių teritorijų sutvarkymui. Sąskaitos vis dar saugomos archyvuose. Istorikai suskaičiavo apie 80 000 lirų, o tai, pavertus mūsų pinigais, yra 259 milijardai eurų. Statyba tęsėsi 50 metų. Kai tik pastatai buvo pastatyti, karalius ir jo dvaro palyda persikėlė čia ir gyveno tarp triukšmo ir dulkių.
1661 m., kai Liudvikas XIV pradėjo nepriklausomą valdymą, jis nusprendė pastatyti geriausius valstijos rūmus. Jo jausmus įžeidė nuostabi Nicolas Fouquet rezidencija, kuri tuo metu buvo geriausia Prancūzijoje. Karaliaus įsakymu finansų ministras buvo suimtas už valstybės iždo grobstymą, o Liudvikas paėmė jo dvare dirbusius specialistus. Jie buvo Lebrun – interjero dizaineris, Levo – architektas ir Le Nôtre – kraštovaizdžio architektas. Būtent jie pradėjo statyti didingą Versalį.
Prancūzija dėl vaisingo Levo, Le Brun ir Le Nôtre bendradarbiavimo bei karaliaus atkaklumo įgijo tokį gražų dvarą, kuriame harmoningai derinama interjero apdaila, architektūros stiliaus vienybė ir aplinkinis plotas. Liudvikas XIV nelietė savo tėvo medžioklės namelio, o liepė tik baigti statyti naujus pastatus šonuose. Šiandien Versalis laikomas didžiausiais rūmais Europoje. Prancūzija (dvaro nuotrauka nuostabi) šio pastato akivaizdojetik įgijo ir nieko neprarado, nors daugelis amžininkų priekaištavo valdovui dėl per didelio švaistymo.
Daugelis karalių padarė savo pataisas rūmų puošyboje, tačiau vis tiek tai siejama su Liudviku XIV. Iki Prancūzijos revoliucijos, įvykusios 1798 m., Versalis liko valdovų rezidencija. Prancūzija vis dar didžiuojasi šiuo didingu pastatu. 1801 m. Karaliaus Saulės kūrinys buvo atvertas eiliniams miestiečiams, kiekvienas galėjo pasivaikščioti po parką, pasigrožėti rūmų puošmena.
