Gražų pavadinimą Egėjas, kaip sako legenda, jūra gavo karaliaus Egėjo vardu. Jis, manydamas, kad Minotauras nužudė jo sūnų Tesėją, neatlaikė nuostolių ir nukrito nuo uolos į mėlynus vandenis. Kita vardo kilmės versija ne tokia tragiška. Kai kurie mano, kad jis kilęs iš senovės graikų „ayges“, reiškiančio „banga“. Kita versija sako, kad jūra pavadinta senovės Egėjo miesto, kadaise buvusio Eubėjos saloje, vardu.
Apskritai Egėjo jūroje yra daug didelių apgyvendintų ir mažų negyvenamų salų. Kai kurių jų yra daugiau nei 3000. Žymiausi ir didžiausi yra Rodas, Kreta, Naksas, Chijas, Metilinis, Samosas, Santorinas.
Tačiau nepaisant tokios gausos, laivyba čia yra viena iš labiausiai išsivysčiusių pasaulyje. Laivai eina griežtai nustatytais maršrutais, nenukrypdami nė colio.
Kartais jie taip meluojaarti salų, kuriose sėdint ant denio matosi uolų įtrūkimai ar smulkūs akmenukai krante. Tačiau šioje srityje laivai užplaukia ant seklumos labai retai.
Egėjo jūros gylis yra skirtingas. Pietinėje dalyje yra iki 2500 metrų duobių. Tačiau vidutiniškai jūros gylis yra 200–1000 metrų. Vasarą banga čia rami, retai pakyla iki 4-5 balų. Rudenį, o ypač žiemą, audros būna 8-9 balais ir didesnės. Buvo atvejų, kai stipri audra laivus išmesdavo ant seklumos ir sunaikindavo salų pakrantę.
Kadaise Egėjo jūra nuplovė Bizantijos, Bulgarijos karalystės, Osmanų ir Lotynų imperijų, Senovės Romos, senovės Graikijos krantus. Dabar yra tik dvi šalys – Graikija ir Turkija, tarp kurių konfliktas niekaip neatslūgs, kurios vadovaus vietiniuose vandenyse. Graikija čia turi du pagrindinius tarptautinius uostus – Salonikuose ir Atėnuose. Turkija turi vieną uostą – Izmirą.
Be laivybos, Egėjo jūra garsėja ir žvejyba. Čia sugaunama šimtai tonų žuvų, kalmarų, aštuonkojų, stintų, krabų, omarų, krevečių, jūrų ežių ir kitos jūros faunos. Taip pat yra išvystyta prekyba kempinių ir dekoratyvinių kriauklių kolekcija. Dėl to, kad šiame regione sumažėjo planktono, pastaraisiais metais mažiau gaudoma ir žuvų. Kad jos skaičius nesumažėtų, žvejyba čia leidžiama tik tam tikrais mėnesiais. Sausio 6-oji Graikijoje yra Šviesos diena. Tuo pat metu, kad ateinantis sezonas būtų sėkmingas žvejams, dvasininkai pašventina Egėjo jūrą. graikija šventojigerbia šį senovinį paprotį ir švenčia jį labai plačiai.
Turizmo verslas salose ir jūros pakrantėje yra puikiai išvystytas. Čia pastatyta daugybė viešbučių, gražių krantinių su restoranais ir parduotuvėmis, yra vandens parkai, banglenčių ir nardymo centrai. Kiekviena apgyvendinta sala turi vieną ar daugiau uostų. Turistai mėgsta Egėjo jūrą. Tačiau vandens temperatūra čia nelepina. Beveik visur iki 22 laipsnių šilumos pakyla tik vasarą. Net gegužę daugelyje regionų vos pasiekia +19 laipsnių. Spalio mėnesį jis artėja prie tos pačios ribos.
Egėjo jūra druskingumu aplenkė Juodąją jūrą. Todėl tankis čia didelis. Plaukimas lengvas, vanduo visą laiką tarsi stumia žmogaus kūną į paviršių. Tačiau po vonios būtinai nuplaukite druską gėlu vandeniu.
Turistams čia organizuojamos ne tik paplūdimio atostogos, bet ir pažintinės atostogos. Egėjo jūroje yra nuostabi muziejų sala. Jis vadinamas Delosu. Mokslininkai nustatė, kad civilizacija čia klestėjo dar gerokai prieš Atėnų Akropolio statybą. Be Deloso, didelį susidomėjimą kelia apgyvendintos salos, ypač Mikėnai. Holivudo įžymybės mėgsta čia atsipalaiduoti. Apskritai Egėjo jūroje visos salos gražios, čia galima nuostabiai atsipalaiduoti.
