Leningrado srities teritorijoje yra nuostabus gamtos paminklas – Sablinskio urvai. Sablino (dabar Ulyanovka) kaimas yra Tosnensky rajone, keturiasdešimt kilometrų nuo Sankt Peterburgo. Čia, dviejų šimtų dvidešimties hektarų teritorijoje, yra senovės Tosnos ir Sablinkos upių kanjonai, Ordoviko ir Kambro uolų uolos, du kriokliai, senovės pilkapiai.
Anksčiau Sablinskio urvai buvo kasyklos. Dar XIX amžiuje čia buvo kasamas kvarcinis smėlis. Jis buvo naudojamas Imperatoriškojo kristalo alaus gamybai. Per ilgus darbo metus iš žemės buvo ištrauktas didžiulis kiekis uolienų, todėl atsirado sudėtingas požeminis labirintas. Tada gamta toliau baigė urvą – atsirado požeminio vandens ežerai ir upės, lubose atsirado stalaktitų. 1976 m. ši vietovė buvo pripažinta gamtos paminklu.
Sablinskio urvai: kaip ten patekti
Jei norite pamatyti šią unikalią vietą, galite čia atvykti automobiliu. Išvažiuokite iš Maskvos plento ir važiuokite juoiki ženklo „Ulyanovka“, tada sekite ženklus „Sablinskio gamtos paminklas“.
Yra ir kitas būdas aplankyti Sablinskio urvus. Kaip iki jų nuvykti traukiniu? Maskvos geležinkelio stotyje važiuokite traukiniu į Sablino stotį. Mikroautobusai ir autobusai važiuoja iš čia į Sablinskio urvus.
Ypatybės ir unikalumas
Pirmiausia reikia pasakyti apie neįprastą šios vietovės reljefą. Čia, lygiame reljefe, kartu su dviem kriokliais ir urvais susiformavo du Sablinkos ir Tosnos upių kanjonai. Paprastai taip nutinka tik kalnuotose vietovėse.
Mokslininkai ir tyrinėtojai čia užregistravo keturiolika urvų – vienuolika Tosnos kanjone ir tris Sablinkos slėnyje. Pastaruoju atveju yra nuo dešimties iki penkiolikos metrų ilgio požeminės perėjos. Jie labai siauri ir iš dalies sugriuvę. Jos vadinamos lapės skylėmis.
Tosnos upės pakrantėje, Grafsky tilto srityje, yra du urvai. „Levoberezhnaya“labirinto ilgis yra daugiau nei penki su puse kilometro, o „Zemchuzhnaya“- daugiau nei trys su puse kilometro. Urvuose yra trys požeminiai ežerai, trijų metrų gylyje. Urvų sienos padengtos raudonu smiltainiu, o skliautai – glaukonito kalkakmeniu.
Kairiojo kranto urvas
Įdomiausias ne tik turistams, bet ir mokslininkams bei tyrinėtojams yra urvas, kuris dar visai neseniai turėjo labai nepatrauklų pavadinimą – Šiukšlės. Taip jis buvo vadinamas dėl virš jo ir palei jį įrengto banalaus sąvartyno. Praėjo laikas, išvežtos visos šiukšlės, sutvirtintos urvo arkos -o buvusi kasykla, o dabar – ola, tapo žinoma kaip Levoberežnaja.
Jo ilgis yra daugiau nei 300 metrų. Šiandien su patyrusiu gidu vyksta ekskursija į Sablinskio urvus, o ypač į Kairįjį krantą. Čia pamatysite dideles ir gražias sales originaliais pavadinimais: Kupolas arba Žvaigždė, Raudonkepuraitė, Požeminio karaliaus salė, Didelė erdvė, Kolona ir Jubiliejus.
Galite pamatyti Ordoviko ir Kambro jūrų telkinius. Jums tikrai bus parodyta Katės skylė. Lipti juo galite tik gulėdami, laikydami rankas išilgai kūno.
Oro temperatūra urve visus metus yra plius aštuoni laipsniai. Jame gyvena šikšnosparnių pulkai. Jei lankysitės urve žiemą, pamatysite juos miegančius. Drugeliai žiemą miega ant b altų akmenų.
Ekskursija į Sablinsky urvus vyksta keliais maršrutais. Populiariausios iš jų – kelionė autobusu prie dviejų krioklių, Tosnos upės kanjono ir apsilankymas Levoberežnaja oloje. Maršrutas trunka dvi su puse valandos, iš kurių keturiasdešimt penkias minutes turistai praleidžia urve. Ekskursijų programos yra skirtingos temos ir yra skirtos ne tik suaugusiems lankytojams, bet ir moksleiviams. Jie bus naudingi studijuojant gamtos istoriją ir geografiją.
Tūkstančiai turistų, apsilankiusių Sablinskio urvuose, palieka entuziastingus atsiliepimus. Ekskursijos yra informatyvios, leidžia pasijusti tikru speleologu.
Legendos ir mitai
Daugelį metų Sablino gyventojai pasakoja legendą apie BelįSpeleologas. Kaip sakoma, kartą čia mirė urvų tyrinėtojas, kurio dvasia apsigyveno šioje vietoje, kad amžinai saugotų požemio grožį. Pasak legendos, jis labai malonus drausmingiems urvo lankytojams, o jei šie nulaužia stalaktitus, išmėto šiukšles, pažadina šikšnosparnius ir pan., gali griežtai nubausti pažeidėjus – sukelti griūtį, nuvesti į uždarą labirintą.
Sablinskio urvai saugo dar vieną paslaptį. Sklando legenda, kad pačioje dvidešimtojo amžiaus pradžioje šiuose urvuose V. Leninas slapstėsi nuo policijos. Jį lydėjo žmogus, žinantis slaptus praėjimus, ir jis padėjo Vladimirui Iljičiui išlipti per tolimą išėjimą. Daugelis speleologų bandė rasti šią ištrauką, bet nesėkmingai.
Disidentai pogrindyje
Nuo 1982 m. iki 1984 m. Sablinskio urvai „priglaudė“savo labirintuose apie tris šimtus žmonių, susijungusių į grupes ir komandas. Vieniems buvo taikoma griežta karinė drausmė, kiti vaikščiojo savarankiškai, neprisijungdami prie jokių grupių. Kaip jie tikėjo, tai buvo laisvės buveinė. Pakankamai žaidę šios keistos akcijos dalyviai išsiskirstė į savo namus.
Mokslininkų interesas
Netolimoje ateityje Sablinskio urvai taps vieta, kur bus atliktas unikalus mokslinis eksperimentas. Viena iš požeminių galerijų bus visiškai izoliuota nuo išorinio pasaulio. Mokslininkai nori stebėti natūralią natūralių procesų, vykstančių po žeme, eigą. Daugelis paklaus: „Kodėl eksperimentas bus atliktas Sablinskiyeurvai?"
Viską lemia ypatingas mikroklimatas. Kaip jau žinote, temperatūra čia stabili ištisus metus – aštuoni laipsniai šilumos. Urvuose vyrauja toks atmosferos režimas, kad Kalėdų eglutė, čia pastatyta per paskutinius Naujuosius metus, beveik dvylika mėnesių išliko originalioje formoje.
Kriokliai
Sablinsky urvai, kriokliai pritraukia į kaimą daug turistų. Ir tai ne tik mūsų tautiečiai, bet ir užsienio svečiai. Lygioje vietovėje susiformavę kriokliai – nuostabus gamtos pokštas. Tiesa, jų ūgis nėra didelis, bet tai nėra taip svarbu.
Tosnos upė yra senesnė už Nevą. Tai pasirodė prieš septynis ar aštuonis tūkstančius metų. Jo senovės eigą galima atsekti po Suomijos įlankos vandenimis. 1884 metais pradėtas statyti trisdešimties kilometrų kanalas (baigtas 1909 m.). Jis ėjo nuo Kronštato iki Nevos žiočių. Kanalas buvo sukurtas giliavandenių laivų perplaukimui. Jis egzistuoja ir sėkmingai veikia šiandien.
Tosnensky krioklys yra plačiausias Europoje. Jo plotis siekia trisdešimt metrų, o aukštis įvairiais metais svyruoja nuo dviejų iki trijų su puse metro. Tosnos kanjone, tarp skirtinguose lygiuose esančių terasų, kalkakmenio plokštėmis teka daug mažų upelių.
Sablinsky krioklys yra šiek tiek žemiau. Jo aukštis neviršija dviejų su puse metro. Iš kanjono atsiveria nuostabus vaizdas į žemyn besiveržiančius vandens srautus. Kaip taisyklė, lankantis šioje vietojevisos ekskursijos baigiasi.
Sablinsky urvai ir kriokliai yra unikalus gamtos kompleksas, kurį turėtų pamatyti kiekvienas atvykęs į Sankt Peterburgą.
Patarimai turistams
Ekskursijai į Sablinskio urvus reikalinga speciali įranga (šalmai, žibintai ir kt.). Juos išduoda instruktorius, o patys turistai turėtų pasirūpinti uždara ir neperšlampama avalyne su stabiliais padais, kurie neslystų ant akmenų. Drabužiai turi būti lengvi, bet šilti.
Atidžiai klausykitės prieš instruktoriaus ekskursiją ir atidžiai laikykitės saugos taisyklių, kurias jis jums paskelbs.
Daug šikšnosparnių gyvena urvuose. Tai saugomi gyvūnai. Jei vykstate į ekskursiją žiemą, atminkite, kad negalite jų apakinti žibintuvėliu, liesti, pažadinti.
Neverta rizikuoti ir eiti po žeme vaikams iki penkerių metų, pagyvenusiems žmonėms, taip pat tiems, kurie serga hipertenzija, klaustrofobija, širdies ir kraujagyslių ligomis.
Atminkite, kad urvuose nėra mobiliojo ryšio. Todėl neatsilikkite nuo savo grupės – urvuose pasiklysti gana lengva. Pasitaiko atvejų, kai žmonės kelias dienas klajojo labirintais, kol juos surado gelbėtojai.
Išvada
Šiandien sužinojote, kas tai yra – Sablinskio urvai. Papasakojome, kaip iki jų nuvykti, tad negaiškite laiko, ateikite apžiūrėti šio unikalaus gamtos paminklo. Kelionė jūsų tikrai nenuvils, o proga liksite patenkintigrožėtis požemio grožiu. Sablinskio urvai ir kriokliai nepaliks abejingų.
