Praktiškai kiekviename buvusios SSRS mieste yra Pergalės aikštė – gedulo ir palaiminto atminimo vieta kariams, žuvusiems atšiauriais Antrojo pasaulinio karo metais. Kiekvienais metais gegužės 9 d. čia vyksta iškilmingi renginiai, skirti pagerbti žmones, kovojusius už sovietų žmonių laisvę.
Pergalės aikštė Minske yra Nepriklausomybės alėjoje. Anksčiau jis buvo vadinamas apvaliu. Ir tik 1954 metais (pastačius paminklą) gavo naują simbolinį pavadinimą, kuris vartojamas iki šiol. Pergalės aikštė – viena gražiausių įsimintinų vietų Minske, pastatyta pagal vieną architektūrinį planą. 30 metrų obeliskas, iš abiejų pusių apjuostas važiuojamąja dalimi ir esantis šalia dviejų vaizdingų aikščių, iškilo 1954 metų liepą. Jo viršus papuoštas Pergalės ordinu. Žinomas b altarusių architektas G. Zaborskis, tikėdamas tvirta sovietų žmonių dvasia, paminklo kūrimo darbus pradėjo dar 1942 m. Paminklo papėdėje, ant postamento, guli lauro šakele papuoštas kardas. Keturiose obelisko pusėse yra aukšti iš bronzos išlieti reljefai – iškilių skulptorių A. Bembelio, S. Selikhanovo, Z. Azguro ir A. Glebovo darbai. Architektai nepamiršo ir tautinio skonio – granitinę stelą puošia b altarusiškų ornamentų „diržai“.
Aplink paminklą esantys bronziniai vainikai simbolizuoja keturis frontus, kurie dalyvavo kruvinai išlaisvinant šalį nuo nacių įsibrovėlių. Granitas apdailai į B altarusiją buvo atvežtas iš Žitomiro ir Dnepropetrovsko, mozaikos užsakymui iš Leningrado, Ukrainos meistrai vertėsi akmens raižymu, aukšti reljefai, kardas ir kiti kompozicijos elementai buvo liejami Sankt Peterburge. 1961 m. liepos 3 d. paminklo papėdėje buvo iškilmingai įžiebta memorialinė amžinoji liepsna.
Dėl metro statybos (1984 m.) Pergalės aikštė (Minskas) buvo suplanuota iš naujo.
Rekonstrukcijos projekto ėmėsi architektai B. Školnikova, B. Larčenko, K. Vyazgina. Jis pasikeitė iš apvalios į ovalų. Atnaujinta Pergalės aikštė buvo papuošta granito luitais, įkūnijančiais sovietinius didvyrius. Po paminklu atsirado apskrita galerija, virstanti memorialine sale Didžiojo Tėvynės karo didvyriams atminti. Jo centre – iš vidaus apšviestas stiklo vainikas, sukurtas menininko V. Poznyako. Ant sienų yra lentelės su 566 sovietų karių, dalyvavusių išlaisvinant B altarusijos Respubliką ir apdovanotų garbės vardu „Didvyris“, taip pat pagrindiniu apdovanojimu – Žvaigžde, vardais.
Nuo 1984 m. aikštėje įrengiami akmeniniai postamentai, kurių viduje yra kapsulės su visų sovietinių didvyrių miestų žeme: Volgogradas,Maskva, Odesa, Leningradas, Kijevas, Kerčė, Sevastopolis, Tula, Novorosijskas, Brestas, Murmanskas ir Smolenskas.
Kiekvienais metais Rusijos sostinės Raudonojoje aikštėje karių išvaduotojų garbei rengiamas Pergalės paradas. Dar 1945 metais šį iškilmingą renginį vedė Antrojo pasaulinio karo didvyris, žymusis maršalas Georgijus Žukovas. Paradas surengtas vadovaujant K. Rokossovskiui, dalyvaujant Stalinui, Vorošilovui, Molotovui, Kalininui ir kitiems žymiems to meto politiniams veikėjams. Šiandien Pergalės paradas yra atminimo ir didelės padėkos ženklas visiems kariams, gynusiems mūsų šalies laisvę.
