Konigšteino tvirtovė: istorija ir modernumas

2024 Autorius: Harold Hamphrey | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2023-12-17 10:18

Vokietijoje gausu įvairių kultūros paminklų, kuriuos būtinai turi aplankyti kiekvienas turistas. Tačiau Saksonijos Šveicarijos nacionalinis parkas nusipelno ypatingo dėmesio. Juk būtent čia yra ir visame pasaulyje žinomas tiltas, ir didžiulė karinė tvirtovė, ir vienas didžiausių „stalo“kalnų. Gražūs „Saksonijos Šveicarijos“, Bastei ir Königstein tvirtovės vaizdai, išdidžiai stūksantys virš upės, apsupti vaizdingo kraštovaizdžio, tikrai nepaliks abejingų!

Vieta

Königstein tvirtovė (Vokietija) yra Saksonijos Šveicarijos regione, netoli nuo Drezdeno. Jo pavadinimas vertime reiškia „karališkasis akmuo“. Masyvi tvirtovė stovi prie pat uolų, tiksliau – didžiulėje uolėtoje plynaukštėje, iškilusioje 240 m virš Elbės. Netoli Karaliaučiaus yra to paties pavadinimo miestas ir keli nedideli kaimeliai. Įdomu tai, kad tvirtovė tokia didelė, kad jos aikštėje būtų galima lengvai įrengti 13 futbolo aikščių.

Istorinė tvirtovės reikšmė

Pirmą kartą Königstein tvirtovė paminėta Vaclavo I chartijoje 1233 m. Tada ji dar buvo laikoma Čekijos karalystės nuosavybe ir tebuvo eilinė pilis. Tačiau 1241 m. citadelė pradėjo aktyviai plėstis. Pastato išplėtimo priežastis – labai patogi vieta prie Elbės upės, kuri tebuvo pagrindinė prekybos arterija. 1459 m., galutinai nustačius Čekosaksų sieną, Königšteino tvirtovė buvo perduota Meiseno markgrafijai.

Šešioliktajame amžiuje kunigaikštis Jurgis Barzdotasis bandė iš tvirtovės pastatyti celestinų vienuolyną. Tačiau 1524 m. vienuolynas nustojo egzistavęs dėl to, kad Saksonija tapo protestantiška.

Šioje pilyje buvo laikomas garsusis alchemikas Betgeris. Pagrindinė jo užduotis buvo rasti aukso gavimo formulę, tačiau vietoj aukso alchemikas gavo garsųjį Meiseno porcelianą. Šio porceliano dėka Saksonija pradėjo turtėti. Jis netgi buvo vadinamas „b altuoju auksu“.

Kiti didieji veikėjai neliko abejingi Karaliaučiaus tvirtovei. Tvirtovę asmeniškai aplankė Napoleonas Bonapartas ir Rusijos imperatorius Petras I.

Königstein tvirtovė buvo naudojama ir kaip monarchų prieglobstis, ir kaip kalėjimas. Po Drezdeno sukilimo pilyje buvo laikomi revoliucionieriai. Per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus Karaliaučius tapo Rusijos karininkų ir generolų kalėjimu. Be to, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui pilyje buvo paslėpti garsių menininkų paveikslai, paimti iš Drezdeno galerijos.

Tvirtovė dabar

Nuo 1955 m. citadelė tapo muziejumi. Specialiai lankytojams buvo įrengtos apžvalgos aikštelės, įrengtas pėsčiųjų takas. Nuo 2005 metų atsirado liftas, čia pat tvirtovės viduje yra ir kelios smuklės bei bažnyčia, kurioje norintieji gali tuoktis. Keliautojams yra svečių kambarių, kuriuos galima išsinuomoti kelioms naktims.

Tvirtovė iš vidaus

Vienintelis įėjimas į teritoriją – visa išsišakojusi tiltų, portalų ir tunelių sistema. Norėdami patekti tiesiai į citadelę, turite praeiti pro septynis vartus arba pakilti liftu į viršų.

Pilyje buvo viskas, ko reikia gyvenimui. Kariams buvo skirtos kareivinės, įvairūs kariniai įtvirtinimai, parako ir ginkluotės sandėliai. Pramogoms netgi buvo pastatytas specialus karininko kazino. Apskritai Karaliaučiuje viskas buvo sutvarkyta taip, kad kareiviai galėtų pervežti savo šeimas į citadelę. Todėl jis labiau panašus į mažą, bet neįveikiamą miestelį nei į pilį. Taikos metu kariai galėjo, neišeidami iš tvirtovės teritorijos, dirbti civilinę profesiją. Tvirtovėje buvo gydytojai, mokytojai, virėjai ir net paprasti valstiečiai, kurie aktyviai vertėsi žemės ūkiu. Tokiu būdu žmonės aprūpino ne tik save, bet ir savo šeimas.

Karališkajai šeimai, žinoma, buvo pastatyti karališkieji rūmai, taip pat specialus Friedrichsburgo paviljonas, kuriame buvo galima priimti aukšto rango svečius. Anksčiau ten praėjoiškilmingos vakarienės ir vaišės, tačiau dabar paviljone vyksta vestuvės. Tvirtovė turėjo savo karo ligoninę, nedidelę garnizono bažnyčią, maisto sandėlius, vyno rūsius ir iždą. Taigi blokados atveju tvirtovė kelerius metus galėtų išsilaikyti iš savo išteklių.

Citadelėje yra apie 50 pastatų. Tvirtovės siena nusipelno ypatingo dėmesio. Kai kurios jo atkarpos pastatytos tiesiai tarp uolų ir turi specialius arkinius įtvirtinimus. Sienoje įrengti specialūs apžvalgos bokštai. Jie yra gana griežti, tačiau tarp jų yra vienas gana gražus, tačiau turintis gana šiurpų pavadinimą „Bado bokštas“. Viena iš citadelės legendų siejama su šiuo bokštu.

Magiškasis šulinys

Žinoma, tokia įtvirtinta konstrukcija turėtų turėti savo nepriklausomą vandens š altinį. Ypatinga atrakcija – šulinys, kuris laikomas vienu giliausiai veikiančių gręžinių Europoje. Jo gylis yra apie 152 metrai. Šulinys buvo skirtas net atskiram muziejui – Šulinio namams, kuriame galima pamatyti įvairių istorinių maketų. Šiuo metu šulinį vandeniu nuolat pildo specialūs siurbliai, tačiau anksčiau šiai užduočiai buvo specialiai skirta traukiamųjų arklių pora. Sklando legenda, kad šio šulinio vanduo turi magiškų savybių.

Už pilies sienų

Tvirtovė yra garsiajame Saksonijos Šveicarijos nacionaliniame parke. Parkas garsussu smiltainio kalnais ir neįprastais, net kerinčiais kraštovaizdžiais. Būtent šiame parke yra viena iš labiausiai turistų lankomų vietų – Bastei. Bastei yra smėlėtų uolienų darinys dešiniajame Elbės krante. Anksčiau jos uolos buvo gynybinis tvirtovės elementas. Yra speciali platforma, ant kurios galite užlipti ir visiškai mėgautis nuostabiais vaizdais. Netoliese yra ir žmogaus rankų sukurtas stebuklas. Tai unikalus Bastei tiltas. Iš pradžių tiltas buvo statomas tik iš medžio, vėliau buvo sutvirtintas smiltainiu. Tilto ilgis apie 76 metrus, o jo lankai dengia tarpeklį, kurio gylis apie 40 metrų.

Prie tilto jau XIX amžiuje pradėti statyti viešbučiai ir tavernos. Ši vieta išpopuliarėjo garsių menininkų ir rašytojų dėka, nes būtent šios uolos įkvėpė juos kurti kūrybą. Netoli Bastų, prie pat uolų, driekiasi „menininko takas“. Kiekvienas gali eiti keliu ieškodamas savo mūzos.

Nuo pilies sienų galite grožėtis Lilienšteino kalnu. Jis laikomas vienu didžiausių nacionalinio parko „stalo“kalnų. Dėl puikių vaizdų kalnas itin lankomas turistų. Iš jo puikiai matosi Königstein tvirtovė, Bastei.

Didžiosios citadelės legendos ir paslaptys

Apie tokią ilgą istoriją turinčią tvirtovę sklando daug legendų. Teigiama, kad po pilimi slepiasi požeminiai lobiai, taip pat yra slaptas bunkeris. Pilies apylinkėse, pagal populiarų įsitikinimą, auga žolė, iš kuriosgalite pasigaminti meilės gėrimą, o kazematuose gyvena vaiduokliai. Tačiau viena garsiausių legendų, be abejo, yra legenda apie vyno statinę be dugno. Tiesą sakant, mes kalbame apie didžiausią vyno statinę pasaulyje, kurioje yra apie 250 tūkstančių litrų vyno. Jį galima pamatyti viename iš pilies rūsių. Ši statinė buvo naudojama vynui patiekti Petrui Didžiajam, kuris atvyko aplankyti citadelės.

Žiemos pasaka

Saksonijos Šveicarija, Bastei ir Königstein tvirtovė žiemą transformuojasi ir dar labiau pritraukia keliautojus, ypač esant geram orui. Takai įrengti turistams kuo saugiau, nes jau nuo 1800 metų didžiulės b altomis kepurėlėmis dengtos uolos pradėjo vilioti ne tik turistus, bet ir menininkus, o smėlėti rezervato ir Bastei kalnai iki šiol traukia alpinistų dėmesį. Iš viso alpinistams skirta daugiau nei dvylika tūkstančių maršrutų. Tačiau alpinistai turės įsigyti specialią įrangą, kuri nepažeis smiltainio.

Königstein tvirtovė ir Saksonijos Šveicarija laikomos viena gražiausių ir paslaptingiausių Vokietijos vietų. Nuostabūs vaizdai nepaliks abejingų ne tik turistų, bet ir menininkų. Aktyvaus sporto mėgėjai galės tyrinėti paslaptingus Elbės kanjonus plaukdami plaustais upe. Taip pat galima surengti pasivažinėjimą dviračiais specialiai įrengtais dviračių takais. Šią vietą galima vadinti tikru keliautojo rojumi!