Oderio upė (kitaip vadinama Odra) kerta Vakarų Europą. Teka per Čekiją, Lenkiją, Vokietiją, įteka į B altijos jūrą. Jo ilgis – 912 kilometrų. Didžiausi intakai – Velžė, Tyva, Varta, Burdas, Opava. Miestai ant krantų – Ostrava, Racibórz, Vroclavas, Opolė, Ščecinas, Kitcas, Frankfurtas prie Oderio, Švedtas. Oderio upei būdinga mišri mityba: sniegas ir lietus. Jos vandenyse gausu įvairiausių žuvų: karpių, lydekų, šamų, upėtakių, lydekų, ungurių ir kt.
Oderio upė žemėlapyje
Oderis kilęs iš Sudetų krašto. Iš jų tekėdamas žemyn upė leidžiasi toliau Vidurio Europos lyguma, kurios terasinis slėnis labai platus, vietomis iki 10-20 km.
Praplaukdamas Lužitskaja Nisos žiotis, Oderis iš karto išsiplečia iki 250 m ir tampa pilnas. Jo kelyje susidaro daug salų. Krantai pateikiami kaip pylimai, apsaugantys dirbamą žemę nuo potvynių. Nuvažiavus 84 km nuo pradžios, Oderio upė padalinta į dvi atšakas (plaukiojama – vakarinė). Įteka į B altijos jūrą, irtiksliai Ščecino įlankoje (ji vadinama mariomis).
Vieta upės nuotaika
Visame Oderyje pavasarį čia visada būna potvynis. Vasarai, rudeniui būdingi staigūs potvyniai, žiemai – didelis vandens kiekis. Esant didžiausiam šalčiui, upė užšąla.
Istorijoje labai dažnai dideli potvyniai sukeldavo katastrofiškas situacijas. Daug kartų dideli žemės ūkio naudmenų plotai buvo visiškai apsemti, nukentėjo gyvenvietės. Kiekviena tautybė, gyvenanti šios paklydusios upės krantuose, suteikė jai savo vardą. Vokiečiams tai Oderis, čekams, lenkams – Odra. Ši upė yra ir Kašubų Vedra, ir Lusatijos Vodra. Lotyniški viduramžių pavadinimai – Viadrus ir Oder. Visi pavadinimai pagrįsti žodžiu „adro“, tai yra „vandens tėkmė“.
Upės istorija
Net senovės romėnų gyvenime Oderis vaidino didžiulį vaidmenį. Tai buvo Gintaro kelio atkarpa, nuo B altijos krantų gintaras buvo atgabentas į Viduržemio jūrą. Tai taip pat buvo svarbus germanų genčių prekybos kelias.
Viduramžiais prekybos plėtra prisidėjo prie daugelio miestų ant Oderio krantų statybos, upė buvo svarbi Europos arterija. Nuo XIII amžiaus ant jo buvo pastatytos pirmosios užtvankos, siekiant apsaugoti dirbamą žemę.
Jau XVII amžiuje pradėti aktyviai tiesti kanalai, Oderio upė sujungė visas svarbias Europos arterijas. Didžiausias kanalas – Oderio Šprė – nutiestas 1887–1891 m., jo ilgis siekė beveik šimtą kilometrų.
Jau 1919 m., po karo, Versalio sutartimi buvo nustatytos valstybių sienos irpristatymas Oderyje.
Antrasis pasaulinis karas
Vokiečių kariuomenei Oderio upė 1939–1945 m. tarnavo kaip tvirtovė, gynybinė linija. Vandens arterija tapo svarbiausia strategine vieta.
1945 m. Vyslos-Oderio operacijos metu sovietų kariuomenė perėjo Oderio upę. Būtent nuo čia prasidėjo nuodugnus Berlyno puolimas. Dėl gerai koordinuotos Berlyno operacijos nacistinė Vokietija buvo nugalėta.
Prieš tai, 1943 m., Teherano konferencijoje, antihitlerinė koalicija nustatė Europos šalių sienas po karo. Būtent prie Oderio buvo pažymėta Lenkijos ir Vokietijos siena.
Oderio upė Vokietijoje
Eisenhüttenstadt laikomas vienu iš svarbių Vokietijos pramonės centrų. Jis yra toje vietoje, kur Oderis prisijungia prie Vokietijos šprė. Miesto pavadinimas verčiamas kaip „geležies fabrikų miestas“. Nuo seno čia buvo daug plieno gamyklų.
Frankfurtas prie Oderio yra Rytų Vokietijoje ir ribojasi su Lenkijos Slubetsku palei upę. Nuo XIX amžiaus didelę komercinę reikšmę turėjo senasis Prūsijos Frankfurtas prie Oderio, jis buvo kelio tarp Berlyno ir Poznanės viduryje. Antrojo pasaulinio karo metais miestas labai smarkiai nukentėjo nuo nacių antskrydžių, o po karo buvo atstatytas iš naujo. Dabar jis atrodo modernesnis.
Žvejyba Vokietijoje. Ekologija
Visose per Vokietiją tekančiose upėse knibždėte knibžda žuvų, tačiau žvejoti čia nelengva. Jūs negalite tiesiog imti masalą ireiti į krantą. Kiekvienas žvejys privalo įsigyti licenciją, o ją gauti gali tik baigę brangius žvejybos kursus, išlaikę egzaminus ir gavę pažymėjimą. Kiekvienas turi būti kokio nors klubo nariu ir žvejoti tik tam tikrose, specialiai tam skirtose vietose. Privačiuose tvenkiniuose galima žvejoti už mokestį ir nereikia jokios licencijos.
Vokietijos upės laikomos švariausiomis Europoje. Tokiais padarė vokiečių tvarkingumas ir pedantiškumas, savimonė. Pagrindinės problemos kilo VDR gyvavimo laikais, tuomet tiesiog neužteko lėšų gydymo įstaigoms statyti. Dabar, kai aplinkosaugininkai dėl bet kokių priežasčių skambina pavojaus varpais, situacija pagerėjo, visos upės Vokietijoje tapo daug švaresnės. Reiną, kadaise vadintą „Europos kanalizacija“, vis dažniau lanko lašišos, kurios mėgsta švarų gėlą vandenį.
