Gelbėtojas-Prilutskio vienuolynas, Vologda: darbo laikas, nuotraukos

2024 Autorius: Harold Hamphrey | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2023-12-17 10:18

Spaso-Prilutskio vienuolynas yra viena didžiausių kulto vietų Rusijos šiaurėje. Jis pavadintas vienuolyno Išganytojo bažnyčios ir upės vingio (šieno lanko), kuriame ji yra, garbei. Šiandien tai respublikinės reikšmės XVI–XVIII amžių architektūros paminklų kompleksas.

Šiek tiek istorijos

Spaso-Prilutskio vienuolynas (Vologdos sritis) atsirado 1371 m. šioje žemėje, į šiaurę nuo Vologdos, prie kelio, vedančio į Beloozero, netoli Vypryagovo kaimo. Jos įkūrėju laikomas garsus rusų šventasis, Vologdos globėjas Dimitrijus Priluckis. Jis vienuolyne pastatė medinę bažnyčią, o šalia jos buvo pastatytos medinės celės vienuoliams.

Valstiečiai, anksčiau turėję šias žemes, Ilja ir Izidorius Vypryag, kaip rodo istorija, mielai atidavė šias teritorijas geram tikslui. Anot amžininkų, Spaso-Prilutsky vienuolynas (Vologda) visada mėgavosi didžiųjų kunigaikščių Jono III, Jono IV, Vasilijaus III palankumu ir didele pagarba.

Kai Jonas III išvykoį Kazanę (1503 m.), iš vienuolyno paėmė Dionisijaus nutapytą Demetrijaus Priluckiečio ikoną. Grįžęs su pergale, jis papuošė ikoną sidabru ir auksu. Spaso-Prilutsky vienuolyną aplankė Vasilijus III su žmona Elena Glinskaja (1528 m.) piligriminės kelionės į Rusijos vienuolynus metu.

Aukurinis medinis kryžius – 140 cm aukščio, papuoštas daugybe raižinių ant b alto kaulo ir padengtas paauksuota basma – per žygį prieš Kazanę (1552 m.) iš vienuolyno paėmė Jonas IV. Istorikai šį Kilikijos kryžių iš vienuolyno sieja su senovės Kilikija, esančia Mažojoje Azijoje. Dabar jis saugomas Vologdos muziejuje. Pasak istoriko S. M. Solovjovo, Dimitrijus Priluckis sukūrė vienuolyną takuose, kurie vedė iš Vologdos į patį Šiaurės vandenyną. Spaso-Prilutsky Dimitriev vienuolynas XVI amžiuje virto vienu garsiausių ir turtingiausių vienuolynų šalies šiaurėje.

Architektūra

Vienuolyno centre yra varpinė ir Išganytojo katedra. Tai buvo pirmoji iš akmens pastatyta šventykla mieste. Kad jo statyba vyktų greičiau, Ivanas Rūstusis savo dekretu įsakė vienuolyną atleisti nuo pareigų. Statybos darbai buvo baigti 1542 m. Tais pačiais metais Spaso-Prilutsky Dimitriev vienuolyną ir pastatytą katedrą aplankė Jonas IV.

Katedra labai primena Maskvos maldos vietas. Tai kubinės formos, dviejų aukštų, trijų apsidų, keturių stulpų šventykla. Jį vainikuoja penki šalmo formos kupolai, esantys ant būgnų.apvali forma. Prie būgnų pagrindo yra karnizas, kurį puošia ornamentinis pjūvis. Pirmas aukštas skliautuotas, jo kryžiaus formos skliautai laiko keturis piliastrus, jų karnizai laiko tris puslankius zakomarus.

Tyrėjų teigimu, vakarinė veranda čia atsirado prieš XVII a. Pietinė ir šiaurinė buvo pastatyta vėliau, 1672 m. Vakarinės verandos veranda sudaryta iš dviejų ąsočio formos akmeninių stulpų ir dviejų pusstulpių. Jie palaiko dvi arkas, kurios yra kiekvienoje pusėje. Vakarinėje verandos pusėje matosi frontonas. Ant lygaus paviršiaus nutapyta freska.

Katedra pastebimai dominuoja aplinkiniuose pastatuose ir išsiskiria didingu vaizdu. Kubinis monumentalus tūris, pastatytas aukštame rūsyje, atrodo labai įspūdingai. Iš trijų pusių katedra yra apsupta galerijų, o iš rytų – trys apsidės.

Šventyklos sienas plokščios ir plačios pečių ašmenys padalija į tris sruogas. Virš jų kyla dvi pusapvalės didelės zakomarų pakopos, kurių viduryje yra nedidelis kilis. Skirtingai nuo sostinės šventyklų, jis buvo pagamintas su pabrėžtu kuklumu, būdingu šiaurinei architektūrai. Reikėtų atkreipti dėmesį į labai glaustą dekoratyvų fasadų sprendimą.

Būgnų apdaila yra šiek tiek įvairesnė, kurią sudaro bėgimo diržai, arkos, nišos ir bortelis. 1811 metų rugsėjį nuo bažnyčioje pamirštos žvakės kilo gaisras. Išdegė visa vidaus apdaila. Kai kurie skyriai taip pat buvo sudeginti.

Kai prancūzai įsiveržė į sostinę (1812 md.) apdegusiame pastate buvo saugomi Novospasskio, Chudovo, Ugreshskio, Znamenskio, Novodevičiaus, Pokrovskio, Ascension vienuolynų, Trejybės-Sergijaus Lavros ir kai kurių Maskvos katedrų patriarchų rūsio lobiai. Vertybės katedroje buvo iki sostinės išvadavimo.

Katedros restauravimas

1813–1817 m. šventykloje buvo atliekami restauravimo darbai. Koreguojant pažeistus kupolus, nuspręsta jiems suteikti ąsotį primenančią formą. Apdegusios sienos buvo visiškai atkurtos.

Ivanas Baranovas – Jaroslavlio meistras – su aštuoniais padėjėjais viduje tinkavo katedros sienas. Valstietis iš Vologdos M. Gorinas 1841 m. pagamino naują katedros galvą ir varpinės bokštą. Apatiniame katedros aukšte buvo Uglich kunigaikščių Jono ir Demetrijaus, kuriuos Jonas III ištrėmė į kalėjimą šiame šiauriniame mieste, ir Demetrijaus Priluckiečio kapai. Vienuolyne Jonas paėmė tonzūrą ir gavo Ignaco vardą. Šv. Ignaco ir Demetrijaus Priluckiečio kapai šiandien visiškai restauruoti – tai vienuolyno šventovės, kurias pagarbiai gerbia broliai ir piligrimai.

Vartų bažnyčia

Centriniai vienuolyno vartai, virš jų esanti vartų bažnyčia, taip pat dalis sienos iškilo pastačius Visagailestingojo Išganytojo katedrą. Jie puošia įėjimą į Spaso-Prilutsky vienuolyną nuo kelio, vedančio į Kirillovą, Belozerską ir Archangelską, pusės.

Vartų bažnyčia buvo pašventinta Teodoro Stratilato vardu 1590 m., bet vėliau pervadinta tokiu varduViešpaties žengimas į dangų (1841). Pagal Spaso-Prilutskio vienuolyno (Vologdos sritis) saugomus XVII a. inventorius, matyti, kad prie vartų bažnyčios buvo pritvirtinta mūrinė keturių angų koplyčia, kurioje buvo įrengti varpai. Koplyčioje buvo skambantis rato laikrodis.

1730 m. koplyčia buvo paversta maža varpine. Iki šių dienų išliko keturkampis, turintis keturis langus, ant kurių buvo pastatytas žiedo aštuonkampis. 1914 metais čia kabėjo vienintelis signalinis varpas, sveriantis 52 svarus. Jį iš seno varpo vario išliejo meistras Chartišnikovas (1876). Pastatą puošia diržai, nišos, arkos, bėgikas ir bortelis ant būgno ir sienų. Toks dekoras, kuriame galima pastebėti Naugarduko ir Maskvos įtaką, gana būdingas šiaurinėms XV-XVI a. akmeninėms šventykloms. Sienos viena mentele padalintos į dvi sruogas.

Už Ėmimo į dangų bažnyčia

Šiandien Spaso-Prilutsky vienuolynas (Vologda) turi unikalią medinę Ėmimo į dangų bažnyčią, kuri čia atsirado XVI amžiaus pirmoje pusėje. Ji buvo pargabenta iš Aleksandro Kušto vienuolyno, esančio netoli Ustjos kaimo, prie Kušta upės.

Tai seniausias medinės architektūros paminklas Rusijos šiaurėje. Jo architektūrinė forma pabrėžia dinamišką siekį į dangų. Virš kryžminio tūrio centre kyla didelis aštuonkampis, besiplečiantis iš viršaus. Jis vadinamas kritimu. Aštuonkampį vainikuoja liekna ir aukšta palapinė bei nedidelis kupolas. Šoninės dalys (viršnuleistas) galas grakščiai išlenktais stogeliais. Sidabrinė atskirų medinių lentų (melecho), dengiančių stogą ir palapinę, spalva puikiai dera su aksominiu rudu rąstų atspalviu. Visos statybos formos yra neatsiejamai susijusios. Jie sudaro vientisą ir harmoningą tūrį.

Visų Šventųjų bažnyčia

Spaso-Prilutsky Dmitriev vienuolyne yra dar viena įdomi bažnyčia. Iš pradžių ji buvo nedarbingumo atostogose, nes buvo šalia ligoninės pastato. Vieno kupolo, vieno aukšto dvigubo aukščio. Jis buvo pastatytas 1721 m. ir pašventintas Trijų hierarchų vardu. Daug vėliau (1781 m.) ji buvo pervadinta Visų Šventųjų vardu.

Varpinė

Piligrimai ir vienuolyno broliai ypač didžiuojasi varpine, kurioje yra Spaso-Prilutsky vienuolynas (Vologdos sritis). Pirmoji tokia konstrukcija buvo pastatyta kartu su katedra. Jis ribojosi su šiaurės vakarų sparnu. Tačiau netrukus jis buvo išmontuotas. Naujasis, kuris vis dar egzistuoja, buvo pastatytas 1654 m.

1736 m. jame buvo aštuoniolika varpų. Svarbiausias iš jų svėrė daugiau nei 357 svarus. Be to, buvo ir signalinis varpas. Jo svoris viršijo 55 svarus. Ant jo buvo Uglicho kunigaikščių Jono ir Dimitrio atvaizdas. Varpus 1738 metais nuliejo miestietis Jonas Korkutskis. Viršutiniame aštuonkampyje buvo sumontuotas skambantis rato laikrodis. Apatinio galingo keturkampio patalpos buvo pritaikytos bažnyčiai ir celėms.

Vvedenskaya bažnyčia

Dengti takai jungia Išganytojo katedrą su pastatų kompleksu. Viena iš jų – Vvedenskaya bažnyčia. Tai vieno kupolo dviejų aukštų pastatas su gretajam valgį. Jo statybos laikas, deja, nėra tiksliai žinomas. 1623 m. vienuolyno inventoriuje jis jau aprašytas kaip akmuo.

Apatiniame aukšte vis dar yra šventykla. 1876 metais šioje bažnyčioje buvo pastatyta koplyčia, pašventinta Didžiosios kankinės Barboros vardu. Pažymėtina, kad savo dekoru, pagamintu kokoshnikų pavidalu, jis puikiai dera su Išganytojo katedra ir Žengimo į dangų bažnyčios vartais. Dekoratyviniai balustrų, bordiūrų ir nišų diržai suteikia šventyklai labai elegantišką išvaizdą.

Kotrynos bažnyčia

Į rytus nuo Vvedenskaya bažnyčios (už dešimties metrų) yra nedidelė akmeninė bažnyčia Didžiosios kankinės Kotrynos ir Šv. Kunigaikščio Vladimiro vardu. Jis buvo pastatytas 1830 m. už dvarininko iš Vologdos V. Volotskio lėšas. Jis buvo pastatytas virš čia palaidotų jo giminaičių kapų.

Sienos ir bokštai

Vologdos Spaso-Prilutskio vienuolynas XVII amžiuje buvo iš trijų pusių aptvertas iš medinių sijų pastatyta tvora. Tuo metu iš akmenų buvo mūryti tik centriniai vartai ir nedidelė dalis prie jų besiribojančios sienos. Tai buvo viena iš 1612–1619 m. vienuolyno sunaikinimo priežasčių. Spaso-Prilutsky vienuolynas, kurio nuotrauką galite pamatyti mūsų straipsnyje, buvo visiškai aptvertas akmeninėmis sienomis su bokštais 1656 m. Jie buvo pastatyti pagal visas XVII amžiaus statybos mokslo taisykles.

Vienuolyno sienų planas yra keturkampis (netaisyklingas). Jos kampuose buvo pastatyti šešiolikos šonų bokštai, kuriuos tarpusavyje jungia aukštos tvirtovės sienos. Iš šiaurės buvo pastatyti pagrindiniai akmeniniai vartaiir Vartų bažnyčia. Vakarinėje pusėje yra stačiakampis Vandens bokštas su atskirais vartais, vedančiais į upę. Pietinėje sienoje yra nedideli (tretieji) vartai, kurie šiandien yra užmūryti.

Kampiniai bokštai gerokai pailginti nuo sienų plokštumos. Jie buvo skirti visapusei gynybai. Bokštų išorinėje sienoje pakopomis išdėstytos sumontuotos spragos (mashikuli). Viduje kampiniai bokšteliai, centre akmeniniai stulpai. Tai palapinės gegnių atramos ir tarppakopių jungtys bei apžvalgos bokštų pagrindas.

Sienose įrengti įtaisai, skirti vykdyti viršutines ir apatines kovas. Vidinėje pusėje palei akmenines arkas yra platforma viršutinei kovai. Ji juda aplink visas sienas. Bendras sienų ilgis – 830 metrų, o aukštis – septyni su puse metro.

Šiandien Spaso-Prilutsky vienuolyne (Vologda) lankosi ne tik piligrimai, bet ir paprasti keliautojai. Jo darbo laikas patogus lankytojams. Daugiau apie tai pakalbėsime vėliau.

Pastatai

Spaso-Prilutskio vienuolynas XVII amžiuje buvo kelis kartus sugriautas. Taigi 1618 m. gruodį etmono Šelkovodskio ir kazokų atamano Balovny būriai valgykloje sudegino gyvus 59 vienuolius, iš viso per šį išpuolį žuvo daugiau nei du šimtai žmonių.

Lietuviai ir lenkai vienuolyne šeimininkavo tris dienas. Jie plėšė ir sunaikino turtą, iš dalies sudegino vienuolyno archyvą. O kitais metais vienuolynas buvo sunaikintas. Šį kartą jį pagamino Sibiro kunigaikštis Alejevičius, atvykęs į „sargybą“vienuolynas su kazokais ir totoriais. Kitas „sargybinis“– Murazas su totoriais, devynias dienas viešėjęs šventajame vienuolyne.

1618 m. lietuviai sudegino valgyklą ir pamaldas, taip pat didžiąją dalį vienuolyno patalpų. Vogė galvijus, dar kartą plėšė turtą, degino kaimus, žudė vienuolyno apylinkėse gyvenusius valstiečius. 1645 m. vienuolyne vietoj dingusių medinių celių ir valgyklos buvo pastatytas mūrinis vieno aukšto pastatas su vienuolinėmis celėmis su bendru valgykla. Jų statybai buvo pakviesti mūrininkai iš Spaso-Jaroslavlio vienuolyno.

Dviejų aukštų mūrinis pastatas yra senovės abato celės. Antrame aukšte buvo rektoriaus gyvenamosios patalpos, pirmame – rūsiai. Abatų gyvenamosios kameros yra sujungtos su Vvedenskaya bažnyčia dengtu perėjimu.

Į vakarus nuo Vartų bažnyčios 1718 m. buvo pastatytas kitas mūrinis pastatas džiovykla, kuri vėliau buvo perstatyta į dviejų aukštų pastatą žiemos klebonijos kvartalams, o vėliau čia buvo įrengtas lankytojams skirtas viešbutis.

Į rytus nuo Nadvratnaya 1720 m. buvo pastatytas akmeninis dviejų aukštų Kelar pastatas. Vėliau jame buvo sutvarkyti vienuolyno sandėliukai. Brolių gyvenamasis pastatas driekiasi palei šiaurinę sieną, kuri rytinėje pusėje baigiasi Visų Šventųjų bažnyčia. Statytas gana ilgai (XVII-XVIII a.), fasadas suprojektuotas 1790 m. Šiandien jame yra brolių celės.

Uždarant vienuolyną

Sovietiniais laikais Spaso-Prilutsky vienuolynas neaplenkė liūdno religinių pastatų likimo Rusijoje. 1918 metaismetų vienuolyne buvo atlikta krata ir surašytas viso turto inventorius. Kai kuriuos pastatus pastatė Raudonoji armija. Pilietinio karo metu vienuolyno bokštai atliko sprogmenų sandėlių vaidmenį. Kadaise tik laiku imtasi priemonių pavyko užgesinti laiku kilusį gaisrą ir išsaugoti šį neįkainojamą istorijos ir architektūros paminklą. Iki 1923 m. vienuolyne buvo konfiskuojamos bažnyčios vertybės, kurios, be kita ko, buvo skirtos padėti badaujantiems Volgos regiono žmonėms.

Apskrities vykdomasis komitetas nusprendė iškeldinti archimandritą Nifontą (Kursiną), naujokai ir vienuoliai buvo pašalinti iš vienuolyno, o nepasitenkinimą pareiškę parapijiečiai buvo represuoti. Pryluky ir aplinkinių kaimų gyventojai prašė valdžios leidimo išardyti vienuolyno sienas į plytas, tačiau jų prašymas buvo atmestas.

1924 m. vasarą sutartis su bendruomene buvo nutraukta, o pats vienuolynas galutinai uždarytas. Visi meno kūriniai buvo perduoti miesto muziejui, likęs turtas perduotas valstybės institucijoms. XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje Svjato-Priluckio vienuolynas buvo paverstas tranzitiniu kalėjimu, skirtu neturtingiesiems, kurie vėliau buvo išvežti į šiaurines Gulago stovyklas.

Nuo šeštojo dešimtmečio pradžios iki aštuntojo dešimtmečio pabaigos vienuolyno sienose buvo įrengti kariniai sandėliai. Įvairiais laikais vienuolyne veikė kino teatras, neįgaliųjų namai. Šeštojo dešimtmečio viduryje griūvantys ir apleisti vienuolyno pastatai pradėti palaipsniui restauruoti. Ekspertai teigia, kad darbai buvo atlikti labai kokybiškai, todėl daugeliui pastatų buvo grąžinta pirminė išvaizda.

Nuo 1979 m. jis tapo Spaso-Prilutsky vienuolyno Vologdos muziejaus-rezervato dalimi. Ekskursija po jos teritoriją buvo įtraukta į muziejaus „Vienuolyno atgimimas“programą. 1990 m. birželio viduryje, uždarius vienuolyną, pirmą kartą vyko religinė procesija į Gorbačiovo kapines, kur yra Lozoriaus bažnyčia. Tų pačių metų rugpjūtį Vartų žengimo į dangų bažnyčia buvo perduota Rusijos stačiatikių bažnyčiai. O 1991 m. vyskupijos vienuolynas vėl buvo atidarytas.

Dmitrijaus Priluckio atminimo dieną (1992 m. vasario 24 d.) vienuolynas visas buvo grąžintas Rusijos stačiatikių bažnyčiai. Pamažu vienuolyne ėmė atgyti gyvenimas, buvo remontuojami vienuolyno pastatai, restauruojami varpai, ikonostazės. Dieviškosios pamaldos atliekamos kasdien. Teritorijoje yra kiemas, yra sekmadieninė mokykla.

Vienuolyne yra Vologdos ortodoksų teologijos mokyklos filialas. Ji rengia dvasininkus Veliky Ustyug ir Vologdos vyskupijoms. Kiekvienais metais čia vyksta Dimitrijevo skaitymai, suburiantys pedagogus ir dvasininkus.

Nuo 2014 m. Spaso-Prilutsky vienuolyno rektorius yra Kirilovo ir Vologdos metropolitas Ignacas. Vienuolyno broliai – čia gyvena apie 20 žmonių, darbininkai ir keli civiliai darbininkai.

Ekskursijos

Informuojame visus norinčius aplankyti Spaso-Prilutsky vienuolyno (Vologda) darbo valandas.

- Darbo dienomis (nuo pirmadienio iki šeštadienio) – nuo 10.00 iki 17.00.

– sekmadienį – nuo 12.30 iki 17.00 val. Globos švenčių dienomis ekskursijos vyksta nuo 14.00 val.

Spaso-Prilutsky vienuolynas: darbo valandos (paslaugos)

Darbo dienos:

– Matinas – 5,00.

- Liturgija - 7.00-7.30

- Išpažintis vyksta kairėje šventyklos pusėje.

– Vėlinės – 17.00.