Šis piečiausias Kosta Bravos kurortas yra nepelnytai pamirštas turistų. Dauguma iš karto skuba į Ljoret de Marą – kur kazino, autobusų stotis, daug pramogų ir vaizdingos uolos. Bet Blanesas taip pat turi atrakcionų ir net ką! Gal tai ir nelabai ryšku, bet su jais susipažinti verta. Blanesas yra vienintelis Kosta Bravos taškas, kuriame sustoja traukinys. Į kitus kurortinius kaimelius galima patekti tik automobiliu. Taigi čia patekti nesunku. Iš geležinkelio stoties į miesto centrą kursuoja autobusas, kurio tvarkaraštis, kaip taisyklė, „priderinamas“prie traukinio atvykimo. Taigi, pažiūrėkime į Blanesą.
Apžvalgos prasideda iškart nuo jūros. Pakrantėje driekiasi didžiulis Del Paseo Maritimo bulvaras. Jis yra gražus savaime, kaip ir bet koks pylimasKatalonija. Bet čia iš karto matosi, kad miestas padalintas į dvi sąlygines dalis – senąją, su siauromis šešėlinėmis gatvelėmis, taip pat kurortą – su viešbučių grandine prie jūros, su parkais ir sodais. Jis driekėsi iki pat upės, kuri tarnauja kaip Kosta Bravos siena. Tiesą sakant, šių dviejų miesto zonų sankirtoje, tiesiai į jūrą, yra uola, kuri senais laikais tarnavo kaip muitinės bokštas. Ten galima lipti, vaikščioti, fotografuotis. Uola yra apsupta akmenuotų paplūdimių su giliai mėlynu skaidriu vandeniu. Iš jo matosi visas Blanesas. Istorinės šio miestelio įžymybės nesibaigia ant šios uolos.
Tiesiog virš kurorto pamatysite gana aukštą, beveik dviejų šimtų metrų San Chuano kalvą, ant kurios yra kažkas panašaus į pilies griuvėsius. Jei esate automobiliu, nieko nėra lengviau. Bet jei eisi pėsčiomis, teks paprakaituoti – laiptelių daug, o visi statūs. Bet nieko, būsite apdovanoti nuostabiu vaizdu į kalnus, jūrą ir Blanesą, kurio įžymybes lankotės, bet ir į visą Kosta Bravą. Jei pasiseks, galite pamatyti net Barseloną. Kadaise čia buvo romėnų fortas, o vėliau – įtvirtinta gyvenvietė su pilimi, kurią XII amžiuje pastatė laisvę mylintis vietinis valdovas vikontas de Kabrera. Dabar iš pilies išlikęs bokštas ir sienų liekanos, prie jų buvo pritvirtinta net nedidelė koplytėlė (iš čia ir kilo kalno pavadinimas).
Netobulumai lėmė tai, kad Blanesas nebėra nepriklausomas. Ispanija, kurios lankytinos vietos, kaip taisyklė,atspindi kastiliečių prabangos troškimą, paliko pėdsaką atšiauriuose katalonų papročiuose. Todėl čia atsirado rūmai ir sodai. Visokiausių parkų gerbėjai turės kur pasivaikščioti mieste. Tiesiai ant San Chuano slenksčio yra gražus Marimutros botanikos sodas, įkurtas Karlo Schmidto. O kiek toliau nuo paties miesto, link Ljoret de Maro, galima aplankyti tikrą kaktusų muziejų – Piña de Rosa parką.
Pavaikščioję sodus, vėl grįžkite į krantinę. Sekmadieniais čia vyksta katalonų šokiai – vietiniai mėgsta šokti. O eidami juo nuo vieno galo iki kito apžiūrėsite visus paplūdimius ir išsirinksite savo skonį atitinkantį. Nuo plačių šešiasdešimties metrų pločio ir keturių kilometrų ilgio – iki mažų įlankų, iškirstų uolų ir užstatytų b altomis vilomis. Tačiau visi jie puikiai tinka poilsiui, o už kokybę ir švarą kasmet apdovanojami „mėlynomis vėliavėlėmis“. Beje, jei nuspręsite čia apsistoti, jums gali prireikti Blaneso žemėlapio su lankytinomis vietomis. Taigi paprašykite to savo viešbutyje. Tai visiškai nemokama.
