Pitkyaranta miestas Karelijoje: istorija ir lankytinos vietos

2024 Autorius: Harold Hamphrey | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2023-12-17 10:18

Tarp aštuoniolikos Karelijos savivaldybių rajonų Pitkyaranta praktiškai neišsiskiria. Tai ramus rajono centras, visiškai nepastebimas – tipiškas penkių aukštų pastatas, plačios gatvės su retais automobiliais, kultūros namai, keli paminklai ir paplūdimio zona.

Bet jūs galite čia atvykti dėl nuostabios gamtos, nuostabios savo vaizduote ir išradingumu. Ko vertas tik vienas kelias, vedantis į miestus – aštuoni kilometrai vingiuoja Ladogos ežero pakrante, kad iš vienos pusės kabo samanomis apaugusios uolos ir tankūs pušynai, o iš kitos – mėlyna ežero platybė, lygi kaip stiklinė ramiu oru.

Kūrybos istorija

Vienas gražiausių ir istoriškai turtingiausių Karelijos miestų yra Pitkyaranta. Ji buvo įkurta 1966 m., o pavadinimas suomiškai reiškia „ilgoji pakrantė“. Teritorijoje, kurioje ji yra, prieš aštuonis tūkstančius metų gyveno medžiotojų ir žvejų gentys, o nuo XI amžiaus pabaigos čia gyveno senovės Korelos gyventojai. Išlikę 24 tų laikų paminklai, juos galima apžiūrėti Ladogos regiono pakrantėje ir skrodžiuose.

Pirma paminėtaapie kaimą, kuris anksčiau vadinosi Kondushi, datuojamas 1500 m., tada jame buvo tik trys namų ūkiai, kuriuose gyveno 30 žmonių, tačiau po 150 metų buvo 7 namų ūkiai, o gyventojų skaičius išaugo iki 50. teritorija buvo dirbamos žemės, medžioklė, kaip maisto gamybos būdas, nublanko į antrą planą.

XVII amžiaus pradžioje į šį kraštą atvyko švedų užpuolikai, su jų buvimu siejami su seniausiu istoriniu regiono objektu – Varaševo akmeniu, 1918 m. įrengtu kaip sienos ženklas tarp Rusijos ir Švedijos..

Švedijai pralaimėjus Šiaurės kare, Pitkyaranta grįžo į Rusijos žemes. Bet 1812 m. Aleksandro I dekretu jis atiteko Suomijos Didžiajai Kunigaikštystei ir vėl miestas tapo Rusijos teritorija tik 1940 m.

Pitkäranta išgarsėjo mokslininkų – metalurgų, geologų ir kasybos pramonininkų dėka. Kalbėta apie neįprastą gervuogių sulčių spalvos almadino akmenį, rasta vario ir alavo rūdos. Viena po kitos buvo pradėtos statyti rūdos gavybos ir perdirbimo gamyklos, o po jų atsirado stiklo fabrikas, kurio gaminiai garsėjo ypatingu tvirtumu ir ne prastesne nei europinio lygio kokybe. Kasyklos veikė iki XX amžiaus vidurio, tačiau jų palaikus galima pamatyti iki šiol.

Vieta

Pitkyaranta miestas Karelijos Respublikoje driekiasi siaura juosta palei Ladogos ežerą. Jis išsiskiria nuostabiais kraštovaizdžiais – tankia taiga, uolomis, kriokliais, daugybe upių ir ežerų, kanjonais, skroblėmis ir smėlio kalvomis. Kartu su turtinga flora ir fauna vietovė yra unikaligamtos muziejus, kuriame galima susipažinti su įvairiomis uolienomis ir geologine sandara.

Turistus ypač sudomins Ladogos skroblai – kyšulių, įlankų ir salų susipynimas bei geologijos paminklu paskelbtas Uksos uodegos kalnagūbris – vienintelė vieta Karelijoje, kur auga kalninė pušis.

Smėlio paplūdimiai, eolinės kopos ir pušynai driekiasi ežero pakrante kilometrų.

Kas reta Karelijoje, Pitkyarantoje išvystyta infrastruktūra ir geras susisiekimas su regiono sostine. Siena su Suomija yra tik už 115 kilometrų (sienos punktas "Vartsilya").

Klimatas

Kaip ir beveik visoje Karelijos teritorijoje, Pitkyarantoje klimatas yra žemyninis ir švelnus. Vasaros viduryje temperatūra dažniausiai laikosi apie +16°C, o žiemą nukrenta iki -9,5°C.

Orams didelę įtaką daro vėjai iš Atlanto ir Arkties vandenynų.

Ekonomika ir gyventojai

Karelijos Respublikos Pitkyarantos miesto gyventojų skaičius nuolat mažėja nuo 1996 metų, jei prieš dešimt metų čia gyveno 14 700 žmonių, dabar – tik 10 530. Tokį stiprų gyventojų nutekėjimą paaiškina ūmus darbo vietų trūkumas, negalėjimas įgyti aukštojo išsilavinimo, kultūros ir pramogų sferos silpnumas, prasta medicina. Jaunimas vis dažniau išvyksta ieškoti geresnio gyvenimo į didesnius miestus – Petrozavodską, Sankt Peterburgą ir Maskvą.

Miesto ekonominis pagrindas – medienos, celiuliozės ir popieriaus bei medienos apdirbimo pramonė, kuri pagamina 4% visos respublikos produkcijos.

Nr.

Atrakcionai

V. F. Sebina

Muziejuje sukaupta didelė ir įvairi senienų kolekcija, pasakojanti apie anksčiau Pitkyarantos teritorijoje gyvenusių tautų gyvenimą ir kultūrą, taip pat miesto įkūrimo ir pramonės raidos istoriją..

Kultūros namai

Šiame pastate nuolat vyksta miesto folkloro kolektyvų apžvalgos, čia dirba pomėgių kolektyvai, į kuriuos stengiamasi įtraukti ne tik jaunimą, bet ir vyresniąją kartą.

Paminklas V. I. Leninui

Skulptūra, skirta proletariato vadui, yra miesto širdyje. Jis neatspindi ypatingos meninės vertės, bet suteikia įvairumo gana nuobodžiam miesto kraštovaizdžiui.

Peryakul rajonas

Seniausia iš visų miesto vietovių, gali būti įdomi seniems, pripažintiems architektūros paminklams, namams.

Mieste daugiau lankytinų vietų nėra. Vykti į nuostabias ir gražias vietas yra kiek toliau, kur yra kriokliai, Ladogos skroblai ir kelias į Valaamo salą. Tiesiog pažiūrėkite į Pitkyarantos nuotrauką ir Karelija jus vilios.

Pulp Mill

Ypatingo paminėjimo vertas buvęs miesto maitintojas, miestą formuojanti celiuliozės gamybos įmonė – gamykla „Pitkyaranta“, čia gaminama visų rūšių celiuliozė – komercinė, elektros izoliacinė ir kondensacinė. Be jo, buvo gaminamas spygliuočių terpentinas ir žalias talis.

Jį 1921 m. įkūrė Diesen Wood Pusunsaari saloje, nuo miesto atskirtą siaura Pitkärantos įlankos dalimi. Prieš atsirandant geležinkeliui, produktus reikėjo gabenti Ladoga, o žiemą jie išgelbėjo arklio padėtį.

Ateityje gamykla buvo ne kartą rekonstruota, aprūpinta moderniausia įranga, tačiau prieš penkerius metus vadovybė paskelbė bankrotą. Šis įvykis sudavė stiprų smūgį miesto ekonomikai, gyventojų nutekėjimas labai išaugo ir kasmet toliau auga.