Žymusis Bois de Boulogne (pranc. le bois de Boulogne) – didžiulis miško parkas, besidriekiantis vakarinėje Paryžiaus dalyje. Manoma, kad tai – Londono Haid parko analogas, sukurtas prancūziškai. Be to, jis priklauso didžiausiems parkams pasaulyje ir atlieka labai svarbų vaidmenį miestui – prisotina didmiestį deguonimi.
Miško istorija
Šiandien Bois de Boulogne yra tiesiog didelis gražus parkas. Pagal tradiciją jis vadinamas mišku. Bet kadaise ši vieta tikrai buvo didžiulis tankus miškas – Rouvro ąžuolynas. Pirmasis jo paminėjimas susijęs su 717 m. Tada Childerikas II apie ją parašė savo karališkojoje chartijoje.
Bulonės mišku tapo 1308 m. Pilypas V Gražusis sunkiai sirgo, išvyko į piligriminę kelionę. Ir būtent čia, Boulogne-sur-Mer, jis sugebėjo pasveikti po ligos. Šio džiaugsmingo įvykio garbei jis įsakė pastatyti Bulonės Dievo Motinos bažnyčią. Deja, bažnyčia neišsaugota, bet jos pavadinimas perkeltas į mišką.
Tada Prancūziją prarijo Šimtmetiskaro, jis taip pat smogė Bois de Boulogne. Netoliese esantį Paryžių nuolat puldinėjo ir niokojo daugybė vagių ir plėšikų, kurie prisiglaudė Bois de Boulogne. Dėl šios priežasties aplink mišką buvo pastatyta didžiulė akmeninė siena su vartais ir nuolatine apsauga.
Tai tęsėsi tol, kol karalius Pranciškus I miške pastatė savo medžioklės pilį. Tada miškas buvo išvalytas nuo plėšikų ir ragamufinų, o per jį nutiesti du dideli keliai. Tada Henrikas Navarietis įsakė čia pasodinti šilkmedžius, ir miškas virto prancūziško šilko plantacija.
Nuo to laiko Bois de Boulogne nebuvo toks laukinis. XVII amžiuje joje vykdavo dvikovos, o XVIII amžiuje vaikščiojo aristokratai. O valdant Napoleonui III mirštančius medžius pakeitė pušys ir akacijos, nutiesti keliai ir pėsčiųjų takai, o miškui suteikta dabartinė išvaizda. Dėl to miškas virto išpuoselėtu parku ir tapo mėgstamiausia viso Paryžiaus atostogų vieta.
Bois de Boulogne šiandien
Įėjimas į parką nemokamas ir atviras visiems 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Tačiau už prieigą prie kai kurių lankytinų vietų ir lankytinų vietų turėsite sumokėti. Be to, šios parko zonos atviros tik tam tikru laiku. Tai apima zonas vaikams – Klimato sodą, Bagatelio parką su gražiomis gėlių kompozicijomis, Nacionalinį liaudies meno muziejų ir hipodromus.
Miškas pilnas įvairiausių pramogų: jojimo mokykla, dviračių nuoma, boulingas, jodinėjimasplaukiojimas v altimis Žemutiniu ežeru, žygiai pėsčiomis ir kt.
Verta dėmesio nuostabi Bagatelle pilis su šalia jos išsidėsčiusiu rožių sodu. Ši pilis buvo pastatyta labai greitai – vos per 2 mėnesius. Birželis – geriausias laikas aplankyti Bois de Boulogne, nuotraukos tarp nuostabių įvairių veislių karališkųjų rožių neabejotinai taps jūsų kolekcijos brangakmeniais. Tačiau kitu metų laiku taip pat galite pamatyti daug gražių augalų – tulpių, vilkdalgių, narcizų, vandens lelijų.
Miško struktūra
- Du hipodromai: Longchamp ir Auteuil.
- Klimato parkas: augalai, žvėrynas, žaidimų aikštelės ir muziejus.
- Parkas ir Bagatelės rūmai su didžiuliu rožių sodu.
- Liaudies meno muziejus.
- Prekatalonų parkas su senoviniu dviejų šimtmečių buku.
- Aukštutinis ir Žemutinis ežerai.
Bois de Boulogne naktinis gyvenimas
Miškas visada buvo puiki vieta slaptiems meilės susitikimams. Tarp žmonių netgi buvo pasakyta, kad Bois de Boulogne santuokos sudaromos nesant kunigo.
Šiandien čia taip pat sudaromi neteisėti aljansai. Prasidėjus tamsai į mišką suplūsta daugybė „kandis“iš viso Paryžiaus, o vyrai taip pat atvažiuoja automobiliais ieškoti „kažko neįprasto“. O gražios parko alėjos, kuriomis dieną vaikšto vaikai, naktį virsta tikru viešnamiu po atviru dangumi! Taigi nepatyrusių turistų, norinčių vakare pasivaikščioti Bois de Boulogne, laukia daug pavojingų staigmenų.
