Strasbūro katedra Prancūzijoje: apžvalga, aprašymas, istorija ir įdomūs faktai

2024 Autorius: Harold Hamphrey | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2023-12-17 10:18

Goethe pavadino jį „didžiuliu Dievo medžiu“, o Viktoras Hugo – „gigantišku grakščiu stebuklu“. Visi šie poetiniai epitetai apibūdina katedrą Strasbūre, Prancūzijos mieste, besiribojančiame su Vokietija. Du šimtmečius šis pastatas buvo aukščiausias pasaulyje. Katedros smailė matosi toli už Strasbūro. Jo siluetas prieš saulėlydį raudonuojantį dangų yra miesto bruožas. Smailė matoma net iš kitos Reino pusės, palei kurią eina moderni siena. Todėl Strasbūro katedra Vokietijoje laikoma kone sava (atsižvelgiant į Elzaso ir Lotaringijos istoriją). Ši bažnyčia yra ir didinga, ir elegantiška. Netgi dvidešimt pirmajame amžiuje, dangoraižių eroje, Strasbūro Dievo Motinos katedra yra šeštoji aukščiausia šventykla pasaulyje. Jis taip pat pirmauja kaip didžiausias pastatas, pagamintas iš tokio trumpalaikio akmens kaip smiltainis. Leiskitės virtualiai apžiūrėti šią unikalią gotikinę šventyklą.

Kaip patekti į Strasbūro katedrą

Rasti šią konstrukciją nesunku – 142 metrų bokštas matomas iš tolo. Tačiau Strasbūro centras buvo pastatytas saloje, apsuptoje Ile upės. Vaizdą užstoja tankūs fachverkiniai pastatai su išsikišusiais balkonais siaurose viduramžių gatvelėse. Aplink yra tiek daug įdomių lankytinų vietų, kad tiesiog verta pamiršti, kur ketinote atvykti. Strasbūro katedra staiga pasirodo visa savo šlove siauroje Rue Mercier angoje. Į jį galite patekti perėję tiltą palei Vieux March Aux Poisson (šalia Istorijos muziejaus). Iš šios padėties nufotografuokite jį. Priėjus arčiau galima užfiksuoti tik fasadų fragmentus, bet ne visą gražų milžiną. Beje, dešinėje Mercier gatvės pusėje stovi senas fachverkinis Kammerzell namas (XV a.), papuoštas medinėmis skulptūromis – dabar čia yra didelė suvenyrų parduotuvė.

Strasbūro katedra: istorija

Šiuolaikinis Elzasas kadaise buvo didžiulės Romos imperijos dalis. Todėl nenuostabu, kad pačiame galų gyvenvietės Argentoratum centre stovėjo pagonių šventykla. Daug vėliau Strasbūras gavo savo šiuolaikinį pavadinimą iš dviejų vokiškų žodžių: „strasse“– kelias ir „burg“– pilis arba įtvirtintas miestas. Kai krikščionybė tapo dominuojančia religija, pagonių šventykla buvo sunaikinta, o jos vietoje buvo pastatyta bažnyčia. Apie 1000 metus „Miesto keliuose“gyventojų taip padaugėjo, kad atsirado poreikis katedrai. Pirmąjį akmenį padėjo vyskupasVerneris Habsburgietis 1015 m. Natūralu, kad planavimo prasme tai buvo tipiška romaninė katedra. 1176 m. kilęs gaisras sunaikino medinį stogą ir viršutinius aukštus. Todėl buvo nuspręsta statyti akmeninę katedrą. Jis buvo atvežtas iš artimiausių kalnų – Vogėzų. Šis smiltainis turi nuostabią savybę: švyti rožine spalva saulėlydžio ar saulėtekio metu.

Strasbūro katedra (Prancūzija) ir vyskupo tuštybė

Tryliktame amžiuje gotika buvo madinga. Vakarų Europos miestai tarpusavyje varžėsi, kas pastatys aukščiausius, didžiausius ir gražiausius Dievo namus. Strasbūro vyskupą persekiojo Bazelio, Ulmo ir Kelno kolegų laurai. Todėl jis negailėjo savo katedros statybai pasamdęs madingiausius (ir labai apmokamus) architektus. Žinoma, jis nelaukė darbo pabaigos ir nepamatė didingos kūrybos. Po vyskupo mirties už statybas mokėjo savivaldybė – konsulai ir eiliniai piliečiai. Taip ir atsitiko, kad rytiniai ir pietiniai portalai bei choras buvo padaryti romaniniu stiliumi, o vakarinė dalis su šiauriniu bokštu – gotikiniu. Beje, plane buvo numatyta pastatyti vieną, pietinę, smailę. Tačiau miestas tam tiesiog neturėjo pakankamai laiko. Asimetriškas dizainas taip pat daro jį unikaliu. O 142 metrų šiaurinis bokštas buvo baigtas tik 1439 m.

Vakarinis fasadas

Nepulkime eiti į vidų. Nekintamas visų turistų ritualas yra neskubanti ir apgalvota ekskursija po didingą pastatą. Strasbūro katedra Prancūzijojegarsėja vakariniu fasadu. Tai tikras aukštosios gotikos šedevras. Vienas iš architektų buvo Erwinas von Steinbachas. 1284 m. jis suprojektavo vakarinį fasadą su tūkstančiu skulptūrų ir elegantišku rozetiniu langu. Kai statyboms neužteko pinigų, architektas pardavė savo žirgą ir paaukojo reikiamą sumą. XIV amžiuje pagrindiniu architektu tapo Ulrichas von Ensingenas, Ulmo katedros kūrėjas. O garsųjį Šiaurės bokštą užbaigė meistras iš Kelno Johanas Hultzas. Tūkstančiai akmeninių skulptūrų ir ornamentų, puošiančių vakarinį Strasbūro katedros fasadą, yra įtraukti į visus viduramžių gotikos vadovėlius. Nuostabūs vitražai geriausiai matosi iš vidaus. Per paskutinį pasaulinį karą juos išsinešė naciai, bet vėliau Vokietijos vyriausybė grąžino juos kartu su pavogtais gobelenais ir paveikslais.

Pietų traverso fasadas

Strasbūro katedrą verta apvažiuoti visą. Dėmesį patraukia ne tik aukšta smailė ir gausiai skulptūromis dekoruotas vakarinis fasadas. Labai įdomi ir pietinė traversa su įėjimu. Jį puošia ne mažiau garsi skulptūrų grupė „Bažnyčia ir sinagoga“. Per kryžiaus žygį prieš albigečius ši istorija buvo permąstyta kaip Romos popiežiaus kova su disidentais krikščioniškais įsitikinimais. Gargoyles, kurios tarnauja kaip lietaus latakai, tarsi sako: „Nėra Išganymo už Katalikų Bažnyčios ribų“. Gotikiniame fasade trigubame pagrindinio įėjimo portale matome Magų garbinimo sceną. Yra Senojo Testamento pranašų ir Naujojo Testamento kankinių skulptūros. Alegorinės figūros vaizduoja Nuodėmes irDorybės.

Interjero akcentai

O dabar eikime į katedrą, juolab kad įėjimas į ją nemokamas. Strasbūro katedra ir toliau atlieka savo funkcijas kaip veikianti šventykla, todėl pamaldų metu turistams įėjimas į ją ribojamas. Bažnyčios vidus papuoštas ne mažiau prabangiai nei išorė. Čia gera ateiti saulėtą dieną – tuomet ypač įspūdingai atrodo vitražai. Ko nepraleisti Strasbūro katedroje? Tai krikštas, kurį XV amžiaus viduryje sukūrė skulptorius Dotzingeris. Dėmesį patraukia gobelenai, paveikslai religinėmis temomis, seni vargonai. Sakykla labai graži, ją puošia daugybė Hanso Hammero k altui priklausančių statulų. Dar reikia pažvelgti į Šv. Lauryno ribą ir pamatyti Nicolas Raeder paveikslą (šiauriniame skersiniame).

bokštas

Būtinai užlipkite į Strasbūro katedrą vainikuojančią smaigalį. Strasbūras iš apžvalgos aikštelės – iš pirmo žvilgsnio. Be to, iš arti galite pamatyti kai kurias skulptūras ir gargojus. Jei bus sunku lipti siaurais sraigtiniais laiptais, prisiminkite: šiuos laiptelius įveikė Stendhal ir Goethe. Ir pastarasis tai darė kasdien, kol studijavo Strasbūro universitete. Taigi jis buvo išgydytas nuo aukščio fobijos. Ši smailė iki XVIII amžiaus (iki Kelno katedros užbaigimo) išliko aukščiausia konstrukcija. Pastebėtina, kad per Prancūzijos revoliuciją jie norėjo sugriauti varpinę. Tarkim, ji išlygino lygybės principą. Tačiau vietiniai ją papuošėFrygian kepuraitė (laisvės simbolis), buvo pašalintas ideologinis revoliucionierių intensyvumas. Įėjimas į bokštą mokamas: 4,5 euro suaugusiajam ir 2,5 euro vaikams ir studentams.

Astronominis laikrodis

Jei perkate bilietą į Šiaurinį bokštą, galite apsilankyti choruose, kurie eina išilgai visos katedros viršutinės pakopos. Tai suteiks jums unikalią galimybę iš arčiau susipažinti su vitražais ir dailiomis gotikinėmis rozetėmis. Tačiau šventykloje yra dar viena mokama atrakcija turistams. Tai Strasbūro katedros astronominis laikrodis. Trečiasis chronometras buvo patobulintas ir sumontuotas 1832 m. Iki jo astronomines funkcijas atliekantys laikrodžiai miestui ištikimai tarnavo nuo 1574 m. Pirmasis chronometras minimas nuo 1353 m. Kuo įdomus Strasbūro katedros laikrodis? Sudėtingas mechanizmas parodo Žemės ir Mėnulio bei visų tuo metu žinomų planetų orbitas. Be to, Naujųjų metų išvakarėse laikrodis visiškai apsisuka ir rodo datas, kuriomis patenka „plaukiojančios“katalikiškos šventės (Velykos, Žengimo į dangų, Sekminės). Lėčiausiai besisukanti mechanizmo pavara atsakinga už žemės ašies precesijos nustatymą. Jis atliks visišką revoliuciją (jei, žinoma, chronometras išliks) per dvidešimt penkis tūkstančius aštuonis šimtus metų.

Renginiai

Strasbūro katedra visada vaidino pagrindinį vaidmenį miesto gyvenime. Čia vyksta ne tik liturgijos. Sekmadienio rytais katedroje galima pasiklausyti Grigaliaus koplyčios. Labai dažnai čia rengiami vargonų koncertai, kuriuose dalyvauja senas, gausiai dekoruotas instrumentas. Į Strasbūrą ypač gera atvykti vasarą. Pirma, oras palankus vaikščioti ir plaukioti kanalais v altimis. Š altuoju metų laiku jie taip pat sluoksniuojasi, tačiau jų viršus yra glazūruotas. Kaip premija vasaros turistams suteikiama galimybė pamatyti gražų vaizdą. Kiekvieną vakarą aikštėje priešais katedrą vyksta įvairūs koncertai. Daugelis prožektorių apšviečia didingo pastato sienas laiku su muzika, todėl statulos ant fasadų tarsi atgyja.

Miestas ir jo lankytinos vietos

Strasbūro katedra yra savotiška dominantė. Tačiau miesto lankytinos vietos tuo neapsiriboja. Žinoma, pažintį su Strasbūru būtina pradėti nuo jo katedros. Turistų atsiliepimai ypač rekomenduojami nepatingėti ir lipti į bokštą. Taip vizualiai pavaizduosite miesto vietą, o tai reiškia, kad bus galima sudaryti maršrutą tolimesnėms ekskursijoms. Būtina aplankyti Vyskupų rūmus, Petite France kvartalą, Elzaso muziejų. Nepamirškite, kad Europos žmogaus teisių teismas taip pat yra Strasbūre. Šis naujausias pastatas yra ne miesto centre, jį geriausia pasiekti tramvajumi. Turistų atsiliepimai primygtinai rekomenduoja, nepaisant sezono, plaukioti pažintiniu laivu Ile upės kanalais su daugybe šliuzų.