Pasaulio gyventojai… Kokios asociacijos kyla visiems, išgirdusiems šią frazę? Didžiulis gaublys – kiek mūsų jame yra? Kas daugiau: vyrų ar moterų? Kokia yra vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė? Kiek žemiečių gimsta ir miršta per dieną? Ir metai?
Mes visi esame žmonės, gyvenantys šioje planetoje. Šiek tiek daugiau dėmesio skirdami kai kuriems klausimams, galite atrasti nuostabios informacijos. Ar žinojote, kad kas 0,24 sekundės mūsų planetoje gimsta dar vienas kūdikis, o per valandą pasaulio populiacija pasipildo daugiau nei 15 tūkstančių naujagimių. Ir beveik kiekvieną minutę (0,56 sek.) miršta žmogus, o per valandą mūsų pasaulis netenka beveik 6,5 tūkstančio žmonių.
Gyvenimo trukmė yra atskira problema. Senovės žmogus buvo laikomas ilgamečiu, jei gyveno iki 35 metų. Dėl augančio gyvenimo lygio ir medicinos pažangos tik 1950 m. vidutinis amžius tapo 46 metai, o 1990 m. – jau 62.
Šiandieninėje Japonijoje ir Skandinavijos šalyse vyrai vidutiniškai gyvena 80 metų, moterys – 75, tačiau vargu ar skurdžiausių Afrikos ir Azijos šalių gyventojai kada nors galės tai padaryti.girtis tokiu amžiumi: 47 metai – tokia vidutinė gyvenimo trukmė. O Siera Leonė, deja, trukusi 35 metus, visiškai išliko prieš šimtmečius buvusiame lygyje.
Šiandien pasaulyje gyvena maždaug 7,091 milijardo. Be to, moterys ir vyrai yra maždaug vienodi: 3,576 milijardo vyrų ir 3,515 milijardo žmonių yra įvairaus amžiaus moterys. Vyrauja vyrai, tačiau Rusijoje yra priešingai: 1130 moterų tenka 1000 vyrų, tai yra atitinkamai 53% ir 47%.
Žmonės netolygiai užėmė Žemės rutulio erdvę. Tai suprantama, nes už 149 mln. km. žemė užima apie 16 milijonų kvadratinių metrų. km. negyvenami ledynai, negyvenamos dykumos ir nepasiekiamos aukštumos. O kaip pasielgė pasaulio gyventojai su likusiais 133 milijonais kvadratinių metrų. km.? Kai kurios vietovės yra tankiai apgyvendintos, o kai kuriose vietose nėra nė vienos žmogaus sielos.
Pusė pasaulio gyventojų gyvena miestuose. Beje, dar visai neseniai, XIX amžiaus pradžioje, nė viena gyvenvietė negalėjo pasigirti 1 milijonu gyventojų, tačiau iki XX amžiaus vidurio buvo aštuoni miestai, kuriuose gyveno penki milijonai gyventojų, o iki 2008 m. 2000 m. beveik dvi dešimtys miestų tapo megamiestais, kuriuose gyveno daugiau nei 10 (!) milijonų gyventojų
Labiausiai apgyvendinti pasaulio miestai į penketuką yra Šanchajus (Japonija), Stambulas (Turkija), Mumbajus (Indija), Tokijas (Japonija), Karačis (Pakistanas). Didžiuliai „aviliai“, kuriuose jie gyvena, dirba, linksminasi, gimsta ir mirštažmonijos atstovai yra Meksikas, Bombėjus, Buenos Airės, Daka. Ką daryti, žmonės linkę gyventi sostinėse, nes ten daugiau galimybių save realizuoti ir užsidirbti.
Daugelis žino, kad Kinijos valdžia užsibrėžė tikslą sumažinti gimstamumą sumažindama „leidžiamą“vaikų skaičių iki minimumo: viena šeima – vienas vaikas. Antro kūdikio susilaukusiems pažeidėjams buvo skirtos baudos, grėsė iškeldinimas į atokias vietoves ir kitos bausmės. Perpildytoje Indijoje pageidautina turėti ne daugiau kaip du vaikus. Ir viskas dėl to, kad pasaulio šalių gyventojų skaičius, tiksliau, kiekvienoje iš jų gyvenančių žmonių skaičius labai skiriasi viena nuo kitos. O pirmaujančios pozicijos šiame sąraše priklauso jau minėtoms Kinijai ir Indijai. Skirtumas nemažas: Kinijos – 1,3 mlrd., Indijos – beveik 1,2 mlrd., trečioje vietoje dideliu skirtumu JAV – 310 mln. Didžiulė Rusija su „kukliais“beveik 142 mln. gyventojų yra tik devintoje vietoje.. Tuvalu baigia sąrašą – jame yra 10 tūkst., o Vatikanas – 800 (!) žmonių.
