Didžiausias šalies miestas, senovės Azerbaidžano valstybės sostinė – Baku yra pramonės ir kultūros centras. Jame gyvena daugiau nei pusė respublikos miesto gyventojų. Azerbaidžano sostinės užimama teritorija siekia 192 000 hektarų.
Baku yra Abšerono pusiasalyje, skalaujama Kaspijos jūros. Baku salyną sudaro daug mažų salų.
Azerbaidžano sostinė – modernus, patogus miestas su puikiai išvystyta infrastruktūra, kuriame praeitis ir dabartis yra labai glaudžiai susipynę. Jame puikiai sugyvena Europos ir Azijos tradicijos.
Baku yra pagrindinis kultūros centras. Būtent čia duris atvėrė pirmasis musulmonų teatras, čia pirmą kartą musulmoniškuose Rytuose skambėjo operos muzika. Būtent Baku pasirodė pirmasis Azerbaidžano laikraštis ir atidaryta biblioteka su skaitykla.
Azerbaidžano sostinėje yra daug kultūros, architektūros ir istorijos paminklų. Čia galite susipažinti su Vakarų Europos architektūros pavyzdžiais.
Baku yra didelis pramonės centras. Čia susitelkę garsieji naftos telkiniai. Akmenys, naftos telkiniai, galingi kranų laivai. Mieste išvystyta mechaninė inžinerija, prietaisų gamyba ir daugelis kitų modernių pramonės šakų.
Azerbaidžanas – unikalių įžymybių turinti sostinė – ištisa akmeninė civilizacija. Įdomiausi senovės pavyzdžiai sutelkti senojoje miesto dalyje. Čia yra Širvanšahų rūmai. Jo statyba siekia XV a.
Baku, Azerbaidžano sostinė, yra nuostabus miestas. Jis saugo daugybę paslapčių ir legendų. Jei važiuojate 30 km nuo jos sienų, tai Surakhani kaimo pakraštyje galite pamatyti visame pasaulyje žinomą ugnies garbintojų šventyklą. Nuo seniausių laikų čia buvo perduodamos legendos apie paslaptingus gaisrus. Tiesą sakant, tai yra dujų srautai, išeinantys iš žemės ir, susilietę su deguonimi, užsidega.
Skirtingai nei kai kuriose kitose valstybėse, šalies įžymybės saugomos Azerbaidžano Respublikos įstatymų. Baku aplanko daug turistų iš užsienio, o visus stebina rūpestingas ir pagarbus miestiečių požiūris į istorijos ir kultūros paminklus.
Azerbaidžano sostinė turi dar vieną unikalų kompleksą – miesto teritorijoje esantį Kapos kaimą, kuris 1988 metais buvo pripažintas Valstybiniu etnografijos muziejumi. Jos teritorijoje yra 243 paminklai. Anksčiau ši vieta buvo citadelė, pastatyta XIV amžiuje.
Turistams visada siūloma pamatyti Mergelės bokštą. Jo statyba truko nuo I iki X a. Jo sukūrimo istorija apipinta įvairiomis paslaptimis ir legendomis, ir niekas negali būti tikraspasakyti, kas šiose istorijose yra tiesa, o kas – fantazija.
Kitas nacionalinis ir natūralus Azerbaidžano traukos objektas – purvo ugnikalniai. Daugiau nei pusė visų pasaulio purvo ugnikalnių yra šalies teritorijoje. Prasidėjus jų išsiveržimui, iš žemės pasigirsta ūžesys ir sprogimai, išsiveržia dujų srautai, kurie tuoj pat užsiliepsnoja. Tokio ugnies stulpo aukštis gali siekti 1000 metrų.
