Senovės architektūros mylėtojai, Prancūzijos gerbėjai ir istorijos žinovai turėtų nepraleisti progos apsilankyti Vinceno rūmuose – rūmuose, kurie nepanašūs į jokius kitus Paryžiuje, tačiau slepia daugybę karališkųjų paslapčių. Kuo skiriasi ši architektūrinė struktūra nuo kitų, daugelis paklaus. Palyginti su kitomis Prancūzijos pilimis, tokiomis grakščiais ir švelniais savo pasireiškimu, Vincennes, priešingai, atrodo labai niūriai, netgi grėsmingai. Nenuostabu, nes jo istorija tikrai niūri.
Vinseno pilies vieta
Tvirtovė yra Paryžiaus priemiestyje, Vincennes kaime, kuris, savo ruožtu, yra 300 metrų į vakarus nuo Chateau de Vincennes metro stoties ir 8 km į pietryčius nuo Cite salos. Pastebėtina, kad Vincennes pilis, skirtingai nei kitos, buvo pastatyta lygioje vietoje. O griovys, kuris tarnavo kaip kliūtis priešo pajėgoms patekti, buvo užpildytas upeliu, nesnetoliese nebuvo upių. Viduramžiais šioje vietoje augo miškas, todėl tvirtovę iš visų pusių supo medžiai. Iki šių dienų jis praktiškai neišliko.
Pilies aprašymas
Tai masyvi netaisyklingo stačiakampio formos tvirtovė, kurios donžonas iškilęs kvadrato formos su trimis apvaliais bokštais tvirtovės sienų kampuose, 6 m skersmens. Visuose juose įrengta dengta apžvalgos galerija. Vincennes pilis neįveikiama. Tai tvirtovė su didžiulėmis 3 metrų storio ir beveik 12 metrų aukščio sienomis, visiškai atitinkančiomis donžoną. Ir šie matmenys nurodyti neatsižvelgiant į griovio gylį. Yra tik 6 aukštai, bet svarstomi tik 5, nes paskutinis yra labai mažas, palyginti su kitais. Bet kita vertus, iš ten atsiveria gražus vaizdas į aplinkinę teritoriją.
Iš pradžių tvirtovės sienų bokštai buvo daug aukštesni, bet vėliau jie buvo išlyginti. Ir būtent tokia forma pastatas išliko iki šių dienų. Savotiškas donžono stuburas – kolona, laikanti visų penkių aukštų skliautus. Palyginti neseniai ji išgyveno rekonstrukciją, kad sustiprėtų, be kurios konstrukcija grėsė sugriūti. Spėjama, kad kažkada ant tvirtovės vidinių sienų buvo paveikslas.
Vinseno pilis: įvykio istorija
Tvirtovės „gyvenimas“prasideda statant ne tą pastatą, kurį galima pamatyti šiandien, o nedidelį medžioklės namelį, pastatytą XII amžiaus viduryje Liudviko VII (Jaunojo) įsakymu. Nenuostabu, kad karaliuspasirinko šią vietą, nes viduramžiais čia buvo gražus miškas, kuriame gausu žvėrienos. Tada atsirado pilis, o tai įvyko jau XIII amžiuje, kai valdė Pilypas Augustas ir Liudvikas Šventasis. Jei pasinersite į istoriją, pamatysite, kad būtent iš šios tvirtovės Prancūzijos karalius išvyko į paskutinę žygį – kryžiaus žygį, iš kurio jis taip ir negrįžo.
Arčiau XIV amžiaus Vincennes pilis buvo naudojama kaip šventės vieta. Pavyzdžiui, čia susituokė Pilypas III, o praėjus 10 metų po jo, 1284 m., Pilypas IV. Tačiau čia vykdavo ne tik iškilmingi renginiai. 1316 m. pilyje miršta Liudvikas X, po 6 metų - Pilypas V, o po tiek pat - Karolis IV.
Bet tvirtovė nemirtinga. Ir jau 1337 m. karalius Pilypas IV davė įsakymą dėl būtinybės jį sustiprinti, tam buvo pastatytas donžonas, vėliau apsaugotas jo sienomis. Pilyje gimęs Karolis V (Išmintingasis) apsigyvena, pastatą paversdamas savo rezidencija, prie kurios iškyla galinga daugiau nei kilometro ilgio siena su šešiais bokštais ir trimis vartais. Tačiau tokio projekto nepavyko greitai įgyvendinti, todėl statybos tęsėsi 2 kartas. Tada pradedama statyti jo paties Šventoji koplyčia, o kitas valdovas Liudvikas XI persikelia iš donžono į pastatą, esantį tvirtovės sienoje.
Liudvikas XIV nuėjo dar toliau – jis įsakė architektui suprojektuoti 2 sparnus, sujungtus pagrindinio kiemo. Abu buvo dekoruoti klasicizmo stiliumi, tačiau vienas priklausė karalienei, o kitas – karaliui. Tada Vincennes pilis (Paryžius) buvo trečia pagal svarbąrezidencija, tačiau jau 1670 metais karalius Saulė persikėlė į Versalį. Vincennes tvirtovė prarado savo pašaukimą.
Pilies likimas per visą jos egzistavimo laiką iki šių dienų
Net kai Liudvikas XIV gyveno tvirtovėje, donžonas tapo valstybiniu kalėjimu, bet ne paprastu, o kilmingos kilmės kaliniams. Kai kuriems buvo leista į pilį atsivežti tarnus ir žmonas, tad kalinių apgyvendinimą galima būtų vadinti daugiau nei patogiu. Pavyzdžiui, ten bausmę atliko dabar gerai žinomas filosofas ir poetas Volteras ir peštynės markizas de Sadas.
Kai Karalius Saulė persikėlė į Versalį, donžonas ir toliau buvo kalėjimas, net ir po to, kai XVIII amžiuje jame įsikūrė porceliano gamykla. Medžioklės namelis, nuo kurio prasidėjo šios įvykių kupinos vietos istorija, nustoja egzistuoti tik 1796 m., pilį pavertus arsenalu. Tuo metu pradėjo kurtis įvairios karinės struktūros. Beje, juos galima pamatyti ir šiandien, nes pastatai yra gerai išsilaikę ir nesugriauti.
1804 m. tvirtovės griovyje stebimi kruvini įvykiai – jame Napoleono įsakymu buvo sušaudytas vienintelis princo Kondė iš Burbonų dinastijos sūnus, Engieno kunigaikštis. O 1917 metais toje pačioje vietoje su savo gyvenimu atsisveikino liūdnai pagarsėjusi Mata Hari. Šiandien Vincennes pilis, kurios nuotrauka parodyta straipsnyje, yra muziejus, atviras visiems.
Vinseno pilis
Nuomiškas, kažkada tankus, liko tik mažas gabalėlis. Be donžono, Šventosios koplyčios ir karinių pastatų, teritorijoje dabar yra tyrimų ir archyvų centrai:
- Gynybos istorijos tarnybos departamentas.
- Krašto apsaugos istorijos tyrimų centras.
- Tarpministerinė komisija, atsakinga už restauravimo darbus.
Vinseno pilis: kaip ten patekti?
Lengviausias būdas yra metro. Regioninis greitasis metro yra Vincennes stotis, arba pirmoji Paryžiaus metro atšaka yra Chateau de Vincennes stotis. Feodalinė tvirtovė, Prancūzijos karalių rezidencija ir miško namas – architektūrinis kūrinys, išoriškai niekuo neišsiskiriantis, bet turintis didelę istorinę vertę. Juk čia gimė, augo, vedė ir mirė ne viena viduramžių Prancūzijos valdovų karta. Vincennes pilį, apie kurią turistai palieka tik žavinčius atsiliepimus, tikrai verta aplankyti ne mažiau nei Luvrą ar Stade de France.
